Artėjant juodajam penktadieniui pastebimas sukčių suaktyvėjimas: siekia išnaudoti nuolaidų alkį

Lietuvoje sėkmingai prigijusi juodojo penktadienio tradicija vartotojams suteikia progą sutaupyti pasinaudojant prekybininkų šią dieną taikomomis nuolaidomis ir specialiais pasiūlymais. Visgi „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui atskleidžia, kad jau pastebima, jog juodąjį penktadienį savo tikslams siekia išnaudoti ir nusikaltėliai, kurie gyventojams apgauti pasitelkia įvairias gudrybes.

Proga sumažinti šventines išlaidas

Šiemet lapkričio 29 d. vyksiantis juodasis penktadienis skelbiamas iškart po JAV ir kai kuriose kitose šalyse minimos Padėkos dienos. Jis siejamas su kalėdinio laikotarpio pradžia, o prekybininkai šią dieną siūlo įvairias nuolaidas ir akcijas. Specialios rinkodaros kampanijos dažnai tęsiasi visą savaitgalį ar net savaitę. Pavyzdžiui, pirmadienis po juodojo penktadienio dažnai pristatomas kaip kibernetinis pirmadienis, kuomet nuolaidomis vartotojus džiugina e. parduotuvės.

„Juodojo penktadienio nuolaidų „medžioklė“ gali būti išties gera taupymo taktika, ypač ruošiantis Kalėdoms. Svarbu, kad pirkiniai būtų iš anksto apgalvoti, o akcijos netaptų pasiteisinimu išlaidauti“, – sako dr. Dalia Kolmatsui.

Ekspertė pažymi, kad pagrindinis taupymo principas yra išlaidų kontrolė ir planavimas. Šventėms pradėjus ruoštis anksčiau, lengviau pasinaudoti geriausiais kainos pasiūlymais, išvengti išlaidas paprastai išpučiančių spontaniškų paskutinės minutės pirkinių ir bereikalingo streso.

„Pasiruošti kalėdinių dovanų sąrašą ir susiplanuoti šventinių pirkinių biudžetą tikrai verta dar iki gruodžio. Disciplinuotai laikantis plano, galima išvengti finansinių „pagirių“, kurios po švenčių aplanko dažną gyventoją. Tinkamai pasiruošus juodasis penktadienis gali tapti vienu iš būdų sumažinti išlaidas“, – neabejoja dr. D. Kolmatsui.

Sukčių taikinyje – nuolaidų apakinti vartotojai

Visgi siekiant pasinaudoti juodojo penktadienio pasiūlymais D. Kolmatsui ragina būti budriems ir nepakliūti į sukčių spąstus. Nusikaltėliams išpardavimų laikotarpis tampa darbymečiu, kuomet taikomos įvairios pinigų išviliojimo apgaule taktikos.

„Suklastotos el. parduotuvės ar didžiules nuolaidas žadančios reklamos socialiniuose tinkluose, lengvai laimėti įvairius prizus kviečiantys pasiūlymai – tai tik dalis sukčių arsenalo. Visoms taktikoms bendri bruožai – sudominti vartotoją patraukliu pasiūlymu ir išvilioti mokėjimo kortelės ar prisijungimo prie interneto banko duomenis. Pavyzdžiui, ypač dažnai pastebima reklama – itin gera kaina už visiems gerai žinomo prekių ženklo prekę. Suvilioti ypatingu pasiūlymu žmonės prekes įsigyja, bet jų niekuomet nesulaukia. O dažnai prekės įsigyti visai nepavyksta – sukčių tikslas, jog žmonės apsilankytų netikroje svetainėje ir suvestų savo asmeninius mokėjimo kortelės duomenis. Tokiu atveju sukčių siekis – ne konkreti prekės suma, o galimybė nusavintus mokėjimo kortelės duomenis išnaudoti pasisavinant žmogaus sąskaitoje esančias lėšas. Todėl labai svarbu pabrėžti, jog kritinis momentas – nuolat išlikti budriems ir tikrinti, ar svetainė tikrai yra patikima“, – perspėja „Artea“ ekspertė.

Tariamai juodojo penktadienio pasiūlymai gali būti siunčiami ir el. paštu, SMS žinutėmis ar per susirašinėjimo programėles. Anot „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovės, bet kokios nuorodos internete turėtų būti spaudžiamos tik 100 proc. įsitikinus jų patikimumu. Tai padaryti daugeliu atvejų gali būti išties sunku, todėl, anot D. Kolmatsui, el. parduotuvės, prekių ženklo ar įstaigos interneto svetainės adresą geriau suvesti naršyklėje ir pasitikrinti, ar gautas pasiūlymas yra tikras.

Juodojo penktadienio ir viso šventinio laikotarpio metu, pasak ekspertės, taip pat itin padaugėja bandymų apsimesti siuntų tarnybomis.

„Nusikaltėliai žino, kad prieš Kalėdas žmonės internetu užsisakinėja daug prekių, kurios pristatomos į paštomatus ar per kurjerius į namus. Tuo siekiama pasinaudoti: el. paštu siunčiamos žinutės ir el. laiškai, perspėjantys apie sulaikytus siuntinius ir raginama paspaudus nuorodą atnaujinti duomenis ar sumokėti „muitus“, – sako D. Kolmatsui.

Svarbiausia į rankas neįduoti „raktų“ nuo sąskaitos

„Artea“ banko atstovo teigimu, net jei siuntos išties laukiama, gautos nuorodos spausti nereikėtų. Taisyklė ta pati – geriau patiems nueiti į pašto ar siuntų tarnybos interneto svetainę ir ten pasitikrinti siuntos statusą. Sukčių atsiųstą nuorodą paspaudus, žalos daugeliu atvejų dar galima išvengti laiku sustojus – nesuvedant prašomų duomenų.

„Tai yra visų svarbiausia – neinicijuoti mokėjimų ar prisijungimo prie banko į svetainę atėjus iš neaiškių šaltinių. Taip pat jokiu būdu nereikėtų tvirtinti keistų, ne paties atliekamų operacijų su „Smart-ID“. El. parduotuvės, banko, siuntų tarnybos ar kitos įstaigos svetainės adreso suvedimas naršyklėje pačiam yra menkas nepatogumas, lyginant su nuostoliais, kuriuos galima patirti praradus budrumą. Svarbu, kad stiprėjančios šventinės nuotaikos ir nuolaidų gausa jo neužgožtų“, – teigia D. Kolmatsui.