Artėjant šildymo sezonui ekspertai primena: dalis įmonių vis dar moka už šilumą, kurios net nepanaudoja

Verslai dažnai ieško būdų mažinti elektros energijos sąnaudas, tačiau dalis jų vis dar nepastebi, kad tūkstančiai eurų gali „nutekėti“ dėl neefektyviai naudojamų energetinių išteklių. Ekspertai sako, kad didžiausios taupymo galimybės neretai slypi ne naujose technologijose, o kasdieniuose procesuose, kurių įmonės tiesiog nepastebi. 

„Gamtinės dujos plačiai naudojamos daugelyje sektorių – nuo gamybos ir logistikos iki sveikatos priežiūros ar apgyvendinimo, kur net ir nedideli pokyčiai gali turėti apčiuopiamos įtakos bendriems veiklos kaštams. Dažnai manoma, kad reikšmingai sumažinti dujų sąnaudas galima tik investuojant į naują įrangą ar modernias technologijas. Tačiau potencialas slypi kasdieniuose sprendimuose – energijos vartojimo stebėsenoje, procesų optimizavime ir nuostolių mažinime“, – sako  „Ignitis“ dujų didmeninės prekybos departamento vadovė Asta Virbickienė. 

Didžiausia klaida – žiūrėti tik į galutinę sąskaitą 

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pabrėžia, kad įmonės kartais net nežino, kuriose srityse gamtinių dujų sunaudoja daugiausiai. Bendra mėnesio sąskaita už dujas neatskleidžia, kiek energijos sunaudojo gamyba, pastato šildymas, karšto vandens ruošimas ar konkretūs technologiniai procesai. Kol tai nėra aišku, taupyti tenka veikiau spėliojant nei priimant duomenimis grįstus sprendimus. 

Ekspertai pabrėžia, jog šilumos nuostoliai dažnai atsiranda dėl prastai izoliuotų įrenginių – vamzdynų, rezervuarų ar vožtuvų – čia energija prarandama net tuomet, kai gamyba nevyksta.  

Specialistų teigimu, reikšmingą įtaką dujų sąnaudoms turi ir techninė įrangos būklė. Ilgainiui net ir moderniausi įrenginiai praranda efektyvumą, jei nėra tinkamai prižiūrimi, o netinkamai sureguliuota įranga gali didinti energijos poreikį, net jei iš pirmo žvilgsnio sistema veikia įprastai. 

Dalį energijos nuostolių lemia ir kasdieniai įpročiai – neuždaromi vartai, ilgai atidarytos pakrovimo rampos, netinkamai veikianti ventiliacija – kuriuos pirmieji dažniausiai pastebi patys darbuotojai. 

Šiluma, už kurią jau sumokėjote 

Dažnai neišnaudojama galimybė įmonėms – atliekinė šiluma. Karšti dūmai, kompresoriai, aušinimo sistemos ar technologiniai įrenginiai generuoja energiją, kuri gali būti panaudota patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui ar kitiems procesams.  

„Dujų vartojimo efektyvumas dažnai prasideda nuo labai paprasto klausimo – ar tikrai naudojame viską, už ką mokame. Praktikoje matome, kad dalis įmonių vis dar nepakankamai išnaudoja atliekinę šilumą arba palaiko aukštesnę temperatūrą, nei iš tiesų reikia veiklai. Būtent tokiose vietose dažniausiai slypi greičiausiai atsiperkančios taupymo priemonės“, – sako A. Virbickienė. 

Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad sumažinus patalpų temperatūrą vos vienu laipsniu, šildymo energijos suvartojimas gali sumažėti maždaug 7 proc. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti darbuotojų komforto, tačiau verta įsivertinti, ar biurai, sandėliai, gamybinės ir techninės patalpos tikrai turi būti šildomos vienodai.  

Kaip sumažinti priklausomybę nuo dujų kainų svyravimų 

Gamtinių dujų kainų šuoliai dažnai būna katalizatorius greitiems ir efektyviems kaštų taupymo sprendimams. Tuo atveju, kai verslas negali atsisakyti iškastinio kuro dėl gamybos technologijos, išmintinga būtų užsifiksuoti gamtinių dujų kainas tuomet, kai jų lygis yra priimtinas. Taip pat siekiant tvaresnės veiklos, dalį gamtinių dujų portfelio galima „pažalinti“ – įsigyti biometano kilmės garantijas. 

Pasak specialistų, didžiausias dujų taupymo potencialas slypi ne vien naujoje įrangoje ar didelėse investicijose. Pirmiausia verta įsitikinti, kad įmonė nepraranda energijos, už kurią jau yra sumokėjusi.