Spaudos centras
Spaudos centras
Pirmą kartą per tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ istoriją kolekcionavimo temą pasirinkę mugės organizatoriai ypatingą dėmesį šiais metais skiria Baltijos šalims, jų meno galerijų ir institucijų kolekcijoms bei kolekcininkams.
Šį savaitgalį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios meno mugės programą kuruoja trys moterys – dramaturgė, Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė ir kuratorė Maria Arusoo, tarptautinių parodų kuratorė iš Latvijos ir vyriausioji Kazachstano Almatos meno muziejaus kuratorė Inga Lāce bei ilgametė „ArtVilnius“ meno vadovė ir kuratorė Sonata Baliuckaitė-Arlauskienė.
„ArtVilnius’25“ dalyvaus 80 meno institucijų ir galerijų – drauge jos pristatys daugiau kaip 320 menininkų iš 16 šalių. Galerijų programą papildys 4-oje „Litexpo“ salėje įrengta Projektų zona, kurioje bus pristatytos įdomiausios privačios ir institucinės šiuolaikinio meno kolekcijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
„Metams bėgant subūrėme menininkus, galerijas ir auditorijas iš viso pasaulio, tačiau šiemet daugiausia dėmesio skyrėme kolekcininkams, žmonėms, kurie palaiko menininkus, formuoja rinką, saugo mūsų kultūrinę istoriją. Mums įdomu parodyti, koks svarbus yra kolekcionavimas Baltijos šalių meno scenoje ir tuo pasidalyti su visais mugės lankytojais“, – sako viena iš mugės kuratorių, „ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė-Arlauskienė.
Ji teigia, kad Baltijos regione kolekcionavimo kultūra dar tik formuojasi, todėl kaip tik dabar yra idealus metas ją iškelti į pirmąjį planą.
„Akcentuodami kolekcijas „Projektų zonoje“, pabrėždami jų dialogą su kūrybiškais ir eksperimentiniais darbais parodoje „Takas“, taip pat galerijų programoje, parodome, kad kolekcionavimas yra gyvas, įvairialypis ir glaudžiai susijęs su žmonėmis bei idėjomis, kurios formuoja mūsų regioną“, – sako S. Baliuckaitė-Arlauskienė.
Prieš mugę su „ArtVilnius’25“ kuratorėmis M. Arusoo ir I. Lāce kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.
Estė, latvė ir lietuvė. Trys skirtingos šalys, trys skirtingos meno kuratorės. Kaip skirtingos jūsų patirtys ir perspektyvos prisidėjo formuojant šių metų „ArtVilnius“ mugės programą?
M. Arooso: manau, kad mes natūraliai ir savaime jaučiame lauką, iš kurio ateiname – jis tarsi įspaustas mūsų genuose, todėl atsinešame savitą jautrumą. Baltijos šalys dažnai suvokiamos kaip vienetas, tačiau mūsų meno scenos skiriasi – kiekviena su savomis tendencijomis ir kolekcionavimo kultūra. Laimei, mus sieja stiprus, nuolatinis susidomėjimas vieni kitais, kuris pačiais geriausiais atvejais virsta štai tokiu bendradarbiavimu kaip „ArtVilnius’25“.
Privačių kolekcijų kuravimas – man ne visai įprasta užduotis. Šįkart – ne tiek mano kuratorinio balso ar naratyvo išraiška, labiau – stebėjimas ir pažinimas, lyg eskizuojant kolekcininkų portretus.
Kuratorystė meno mugėje – itin specifinis iššūkis. Turi suvaldyti informacijos perteklių ir ribotą lankytojų, žiūrovų dėmesio trukmę. Džiaugiuosi, kad susiformavo mūsų trejetas, – kiekviena dirbome savarankiškai. O kadangi kolekcionavimo scenos taip pat skiriasi, Projektų zonos parodoje įvairovė aiškiai atsispindi.
I. Lāce: gavusi CMAP Centrinės ir Rytų Europos programos stipendiją, dirbau MoMA muziejuje. Jame Baltijos šalys platesniame Centrinės ir Rytų Europos kontekste buvo matomos kaip vienas iš regionų. Esu gerai susipažinusi su Lietuvos ir Estijos šiuolaikiniais menininkais, o tai mane paskatino labiau pažinti ir moderniuosius menininkus bei viešąsias ir privačias abiejų šalių kolekcijas. Verta ir tvaru žvelgti į šį regioną kaip į visumą, kartu pripažįstant skirtumus – turime užtektinai bendros istorijos dialogui, o kartu – gana daug skirtumų, kad žiūrovams tai būtų įdomu ir netikėta.
Kaip kolekcionavimo tema atspindi jūsų šalių meno scenos tendencijas ir kodėl ši tema galėtų būti aktuali Baltijos regionui?
M. Arooso: „ArtVilnius“ yra didžiausia šiuolaikinio meno mugė regione, taigi, ji turi unikalią galimybę lankytojams pasiūlyti platų, įtraukiantį skirtingų Baltijos šalių meno scenos vaizdą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mugė sujungia daugybę balsų – ne tik tarptautiniame lauke veikiančias sostinių galerijas, bet ir mažesnes, regionų iniciatyvas.
I. Lāce: projektai, orientuoti į kolekcijas ir privatų kolekcionavimą, Baltijos šalyse šiuo metu yra labai aktualūs. Jie įkvepia ateities kolekcijas, jaunus kolekcininkus, kurie savo rinkinius dar dvejoja pradėti. Baltijos meno scena yra užtektinai subrendusi ir Europos kontekste, – jau egzistuoja reikšmingų privačių kolekcijų. Tačiau jei kalbėsime apie tarptautinę meno rinką, būtų naudinga turėti kuo daugiau vietinių kolekcininkų. Kartu – kolekcionavimas kaip kasdienė praktika, kaip vietinės ekosistemos, kuri palaiko menininkus, dalis atrodo vis labiau artimas ir jau beveik pasiekiamas.
„Focus Baltic“ programa Baltijos šalių meną pozicionuoja tarptautiniame kontekste. Ar „ArtVilnius“ mugė gali tapti platforma, sujungiančia mūsų šalis su platesniu meno pasauliu?
M. Arooso: mugėje dalyvauju antrus metus, o tai labai praplėtė mano požiūrį į Lietuvos meno sceną. Visada ja domėjausi, lankydavausi Lietuvoje, kartais bendradarbiaudavau, bet „ArtVilnius“ mano požiūriui suteikė naujų kampų, o ir gilesnį supratimą. Rengdama skulptūrų ir instaliacijų parodą „Takas“, susipažinau su daugybe naujų menininkų, dar daugiau pamačiau susipažinusi su galerijų pristatymais.
I. Lāce: „ArtVilnius“ pasižymi pozityvia ambicija – stiprinti regiono menininkų ir galerijų vaidmenį bei pozicijas, taip pat – ir mūsų, kuratorių, patirtis. Tai svarbi misija, ją galima dar labiau sustiprinti, jei pavyktų į pažintines keliones pakviesti tarptautinių muziejų direktorius, galerininkus ir kuratorius. Visa tai padėtų statyti tiltus tarp regioninio ir tarptautinio lauko.
Nuostabu, kad mugėje pristatomos kolekcijos, kuriose yra ir vietinio, regioninio ir tarptautinio meno, kurios kolekcionuoja ir jaunus, ir jau įsitvirtinusius menininkus. Taigi, dialogas bus akivaizdus. Dirbdama su Zuzāns kolekcija muziejuje „Zuzeum“ pagalvojau apie stipriausią jos dalį – modernųjį ir šiuolaikinį Latvijos meną. Iš jo pasirinkau moterų balsus. Tarp jų – Zenta Logina ir Elīze Atāre, Aija Zarina bei emigracijoje kūrusi Daina Dagnija. Ji atveria dar vieną istorinę migracijos ir tremties dimensiją, kuri taip pat yra svarbi Baltijos meno istorijos dalis.
Kokį įspūdį, tikitės, lankytojai ir kolekcininkai išsineš iš šių metų mugės?
M. Arooso: tikiuosi, lankytojai atpažins Baltijos meno scenos įvairovę. Ir kad kiekvienas ras ką nors naujo, įdomaus – kūrinį ar menininką, kuriuo susižavės. Taip pat tikiuosi, kad galimybė pažvelgti į Estijos ir Latvijos scenas juos įkvėps aplankyti mūsų muziejus bei galerijas.
I. Lāce: jei kas norėtų pradėti savo kolekciją, visada siūlau susitikti su menininkais ir aplankyti jų studijas – sužinoti apie kūrybos procesą, pamatyti užkulisius. Vilniuje vyksta ir kitos parodos, tad tikrai rekomenduočiau aplankyti vietinius muziejus, meno centrus ir galerijas.
Ko rekomenduotumėte nepraleisti „ArtVilnius’25“?
M. Arooso: tikrai rekomenduočiau pereiti „Tako“ parodą. Joje pristatysime tarptautinius menininkus. Atrinkti jie buvo per atvirąjį kvietimą, taigi, menininkai savo darbus šiai parodai atrinko nesiorientuodami į pardavimą. Meno mugės kontekste tai suteikia unikalią perspektyvą. Kartu „ArtVilnius“ grožis, o ir iššūkis slypi didžiuliame mugės mastelyje ir plačioje Baltijos bei regiono scenų įvairovėje. Tai žada išties įdomią patirtį kiekvienam lankytojui.
I. Lāce: rekomenduočiau būtinai pamatyti Baltijos kolekcijas. Jos padės suvokti, kokios įvairios gali būti kolekcionavimo strategijos ir keliai. Taip pat verta atidžiai apžiūrėti „Tako“ parodą, kurioje pristatomi įvairių kartų ir skirtinguose savo karjeros etapuose kuriantys tarptautiniai menininkai.
Kokius kitus projektus šiuo metu kuruojate? Kur krypsta jūsų žvilgsnis?
M. Arooso: Tartu meno namuose spalio 10 dieną atidarome mano kuruotą menininkės Merike Estnos asmeninę parodą „Ocean“. Ji nagrinėja motinystės temas ir glaudžią gimimo bei mirties sąsają.
Kartu su Estijos šiuolaikinio meno centro komanda ir Merike Estna rengiame Estijos paviljoną 61-ajai Venecijos bienalei – tai mane stipriai įtraukęs įdomus ir ambicingas projektas.
I. Lāce: esu Almatos dailės muziejaus vyriausioji kuratorė – tai naujas privatus moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejus, atidarytas Kazachstane šių metų rugsėjį. Spalio pradžioje su „Tate Modern“ muziejumi organizuojame bendrą programą „Istorija gestuose ir veiksmuose: performansas, Centrinė Azija ir Kaukazas“. Kartu su Adomu Narkevičiumi taip pat kuruojame 2026 metų Latvijos paviljoną Venecijoje. Jame rodysime jaunųjų menininkų ir dizainerių dueto MAREUNROL’s kūrinius, kuriuos įkvėpė 1990-ųjų Bruno Birmanio darbai ir „Untamed Fashion Assemblies“ archyvai. Beje, šie menininkai pristatomi ir „ArtVilnius’25“ rodomoje „VV Foundation“ kolekcijoje.
„ArtVilnius’25“ vyks spalio 3–5 dienomis. Mugę organizuoja Lietuvos meno galerijų asociacija, renginio vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. Mugę finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginio globėja – Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatė – advokatų kontora COBALT, generalinis partneris – „EIKA Group“, pagrindinis partneris – LITEXPO.
