Ateities komitetas: naujasis Nacionalinis pažangos planas turi tapti Lietuvos proveržio kelrodžiu

2026 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas svarstė 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano (NPP) ir naujojo 2028–2034 m. NPP rengimo klausimą. Komiteto posėdyje akcentuota, kad naujasis 2028–2034 m. NPP turi būti rengiamas ne mechaniškai tęsiant galiojančią planavimo praktiką, o iš esmės peržiūrint, kas dabartinėje sistemoje veikia, kas neveikia ir kokios pamokos turi būti perkeltos į naują laikotarpį.

„Nacionalinis pažangos planas negali būti tik lentelė, kurioje pagal finansavimo šaltinius paskirstomos lėšos. Tai turi būti valstybės strateginio susitarimo dokumentas, aiškiai parodantis, kur Lietuva eina, kokius proveržio pokyčius renkasi ir kaip šie pokyčiai įgyvendina Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (LT2050). Komitetui svarbu, kad ambicijos būtų suderintos su realiais finansiniais ištekliais, o prioritetai netaptų visų pageidavimų sąrašu“, – posėdžio metu pažymėjo komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė pabrėžė, kad rengiant naująjį NPP siekiama atsisakyti perteklinio platumo ir nepakankamo prioritetizavimo. Jos teigimu, dabartinis 2021–2030 m. NPP savo turiniu apima labai daug valstybės veiklos sričių, tačiau ateinančiu laikotarpiu būtina aiškiau išgryninti nacionalinius strateginius prioritetus, konkrečius proveržio pokyčius, atsakomybės logiką ir finansavimo sąsajas.

Posėdyje pristatyta, kad naujasis NPP neturėtų būti tapatinamas su ES lėšų investavimo planu. Komitetas pritarė krypčiai, kad pirmiausia turi būti išgryninti nacionaliniai strateginiai prioritetai, o tik tada sprendžiama, kokiais finansavimo šaltiniais – ES, valstybės biudžeto, tarptautinių finansavimo priemonių ar kitomis lėšomis – jie bus įgyvendinami.

Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį, kad naujojo NPP rengimas turi vykti lygiagrečiai su pasirengimu 2028–2034 m. ES daugiametei finansinei programai. Pasak jos, nacionaliniai prioritetai turi būti derinami su realiomis finansinėmis galimybėmis, nes poreikiai visada viršija išteklius, todėl būtinas aiškus prioritetų atrankos mechanizmas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad verslas ir pramonė turi būti įtraukti nuo ankstyviausio NPP rengimo etapo. Pramonės atstovų vertinimu, valstybės proveržio prioritetai turi būti siejami su konkurencingumo didinimu, technologine transformacija, energetikos kaštų mažinimu, transporto ir logistikos jungtimis, regionų ekonominiu potencialu, talentų pritraukimu, darbuotojų perkvalifikavimu, gynybos pramonės ir dvejopos paskirties gamybos plėtra. Pabrėžta, kad Lietuvos regionai turi būti vertinami kaip ekonominė galimybė, kuriai būtinos infrastruktūros, susisiekimo, energetikos, darbo jėgos ir investicijų pritraukimo prielaidos.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė atkreipė dėmesį, kad rengiant naują strateginio planavimo modelį būtina aiškiai pagrįsti, kodėl siūlomi pokyčiai veiks geriau nei dabartinė sistema. Akcentuotas poreikis aiškiau susieti planuojamus rezultatus su asignavimais, įvertinti planavimo sistemos keitimo priežastis ir užtikrinti, kad pokyčiai nesukurtų tik naujų dokumentų ar procedūrų, bet duotų realų rezultatą.

Valstybės pažangos tarybos narys Aleksandras Abišala pažymėjo, kad naujasis NPP turėtų būti suvokiamas kaip LT2050 įgyvendinimo strategija. Jo teigimu, LT2050 neturi būti vienas iš kelių atskaitos taškų – ji turi tapti pagrindiniu orientyru, pagal kurį vertinamos NPP kryptys, prioritetai ir intervencijos. Taip pat akcentuota, kad rengiant NPP būtina vengti ministerinių „siloso bokštų“ ir formuoti tarpinstitucines darbo kryptis pagal esminius valstybės proveržio prioritetus.

Komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei rengiant 2028–2034 m. NPP aiškiai taikyti principą „iš viršaus į apačią“ – nuo LT2050 strateginių ambicijų ir svertinių iniciatyvų prie konkrečių prioritetų, uždavinių, priemonių, rodiklių ir finansavimo. Taip pat siūloma įvertinti galimus alternatyvius NPP formavimo ir įgyvendinimo scenarijus, atsižvelgiant į ES daugiametės finansinės programos derybų eigą.

Komitetas paprašė Vyriausybės iki 2026 m. rugsėjo 30 d. pateikti Komitetui 2028–2034 m. NPP rengimo gaires. Jose turėtų būti apibrėžta NPP struktūra, prioritetų formulavimo kriterijai, rengimo etapai ir terminai, suinteresuotųjų šalių įtraukimo modelis, sąsaja su LT2050 ir 2028–2034 m. ES daugiamete finansine programa, numatoma parlamentinės stebėsenos sistema, taip pat 2021–2030 m. NPP įgyvendinimo vertinimu pagrįsti siūlomi keitimai, nurodant, kurios galiojančio NPP nuostatos ar įgyvendinimo mechanizmai neveikia tinkamai ir dėl kokių priežasčių.

Taip pat prašoma ne rečiau kaip kartą per ketvirtį informuoti komitetą apie 2028–2034 m. NPP rengimo eigą, priimtus sprendimus, pasiektą pažangą, pagrindines rizikas ir jų valdymo priemones.

„Šis procesas yra per svarbus, kad būtų paliktas tik techniniam dokumentų derinimui. Jeigu norime, kad 2028–2034 m. Nacionalinis pažangos planas taptų realiu valstybės pažangos instrumentu, turime iš anksto susitarti dėl prioritetų, atsakomybės, finansavimo ir atskaitomybės. Ateities komitetas šiame procese mato savo vaidmenį kaip parlamentinės kontrolės ir strateginio nuoseklumo užtikrinimo platformą“, – pažymėjo V. Grubliauskas.

Komitetas šiuo klausimu nuosekliai tęs parlamentinę kontrolę ir reguliariai grįš prie 2028–2034 m. NPP rengimo eigos svarstymo.