Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo narė, Ateities komiteto ir Europos reikalų komiteto narė Giedrė Balčytytė dalyvavo EPTA (angl. European Parliamentary Technology Assessment) metinėje konferencijoje, vykusioje Prancūzijos Senate.
Šių metų tema – „Energetikos derinio transformacija“ (angl. Transforming the Energy Mix) – subūrė daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių parlamentarus, mokslininkus ir ekspertus, aptariančius, kaip pasiekti klimato neutralumą, užtikrinti energetinį saugumą ir skatinti inovacijas.
Savo pasisakyme sesijoje, skirtoje energetikos sektoriaus technologinėms transformacijos pasekmėms, G. Balčytytė pabrėžė, kad energetikos sektorius šiandien turi būti vertinamas ne tik ekonominiu ar aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo aspektu. Energetikos infrastruktūros apsauga nuo išorės grėsmių yra būtina sąlyga diegiant ir naujausias technologijas sektoriuje. „Nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių įtvirtinimas energetikos sektoriuje šiandien turi būti laikomas būtina sąlyga. Turime apsaugoti sektorių tiek fiziškai, tiek nuo technologinių grėsmių, kurias priešiškos valstybės gali panaudoti prieš mūsų energetinę sistemą,“ – sakė parlamentarė.
G. Balčytytė priminė, kad Lietuva per pastaruosius dešimtmečius išgyveno esminę energetikos transformaciją – nuo visiškos priklausomybės nuo rusijos energijos šaltinių iki visiško jų atsisakymo po 2022 m., kai rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. „Tai akivaizdus įrodymas, kad esant politinei valiai ir aiškiam tikslui, net maža valstybė gali įveikti tai, kas atrodė neįmanoma. Per mažiau nei dešimtmetį Lietuva, neturėdama jokių alternatyvų, kaip tik pirkti energijos išteklius iš rusijos, sugebėjo visiškai pertvarkyti savo energetikos sistemą. Tuo tarpu sprendimai toliau remtis rusiškais energijos ištekliais šiandien nebegali būti vertinami tik kaip technologinis ar ekonominis pasirinkimas – tai vertybinis klausimas,“ – pabrėžė G. Balčytytė.
Pasak Seimo narės, energetikos sektoriaus saugumas turi būti užtikrinamas visose grandyse. „Energetika – strateginis sektorius. Todėl apsauga čia yra dvejopa: fizinė ir technologinė. Privalome užtikrinti tiek fizinės infrastruktūros apsaugą, tiek tai, kad sektorius nebūtų priklausomas nuo technologijų iš šalių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui,“ – sakė ji.
Parlamentarė priminė, kad Lietuvoje taikomi griežti technologijų kilmės reikalavimai, o investuotojai iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių šalių negali dalyvauti energetikos projektuose. „Tai teisiškai apibrėžtas ir būtinas saugumo filtras – jokių kompromisų, kai kalbame apie kritinės infrastruktūros apsaugą,“ – pabrėžė Seimo narė.
G. Balčytytė, iliustruodama priešiškų valstybių veikimą, taip pat priminė pastaraisiais metais Baltijos jūroje fiksuotus infrastruktūros pažeidimus, susijusius su rusijos šešėlinio laivyno veikla, ir 2024 m. JAV saulės elektrinių sutrikimus, kai per nuotolį iš Kinijos išjungti elementai atskleidė technologinių sistemų pažeidžiamumą. Tai, pasak parlamentarės, dar kartą parodė, kad technologinė priklausomybė nuo nedemokratinių šalių kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Parlamentarė akcentavo, kad Lietuva šiandien yra viena sparčiausiai atsinaujinančią energetiką plėtojančių valstybių Europoje. Nuo 2020 m. gaminančių vartotojų skaičius išaugo keliasdešimt kartų ir 2025 m. rugpjūtį viršijo 158 tūkst., o saulės elektrinių leistinoji generuoti galia padidėjo nuo maždaug 450 MW iki daugiau kaip 2 GW. Ji pabrėžė, kad šis proveržis – ne tik technologinis, bet ir vertybinis pasiekimas, atspindintis politinės valios ir visuomenės įsitraukimo svarbą. Reikšmingas progresas pasiektas ir antžeminės vėjo energetikos srityje – šalyje įrengta daugiau kaip 800 MW galios jėgainių parkų. Dar vienas svarbus žingsnis – 200 MW energijos kaupimo sistema, viena didžiausių Europoje, užtikrinanti elektros tinklo stabilumą ir energetinį atsparumą. Lietuva tampa ne tik energijos gamintoja, bet ir inovacijų bei energetinio saugumo stiprinimo lydere Baltijos regione.
Kalbėdama apie vartotojus, parlamentarė pabrėžė, kad Lietuvos energetikos politika orientuota ne tik į strateginius projektus, bet ir į gyventojų apsaugą bei kainų stabilumą. „Net pasaulinės energetikos krizės sąlygomis Lietuva sugebėjo sumažinti kainų šoką gyventojams. Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas užtikrino tiekimo nepriklausomumą visam Baltijos regionui (Baltijos šalims ir Lenkijai, t. y. Šiaurės–Rytų Europos regionui),“ – teigė G. Balčytytė.
Seimo narė pabrėžė, kad Lietuvos energetikos transformacija neatsiejama nuo bendrų iniciatyvų su Lenkija, Latvija ir Estija – nuo sinchronizacijos iki vandenilio, kaupimo ir dujų infrastruktūros projektų. „Energetinis suverenitetas turi būti grindžiamas europine partneryste, inovacijomis ir pasitikėjimu. Iki 2030 m. Lietuva siekia pati pasigaminti visą reikalingą elektros energiją iš vietinių, tvarių šaltinių,“ – sakė G. Balčytytė.
Konferencijoje taip pat pristatyta EPTA 2025 metinė ataskaita, apžvelgianti dvidešimties šalių energetikos politikos ir technologijų vertinimo praktikas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad technologinis saugumas, investicijų stabilumas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra kertiniai energijos transformacijos sėkmės veiksniai.
Konferencijoje taip pat buvo akcentuota, kad energetikos transformacija – tai ne tik technologinis, bet ir socialinis bei ekonominis procesas, reikalaujantis tarptautinio bendradarbiavimo, inovacijų ir visuomenės įsitraukimo. Ekspertai pabrėžė, jog energetinis suverenitetas turi būti grindžiamas europine partneryste, skaitmenizacija ir pažangiomis energijos kaupimo bei vandenilio technologijomis, kurios leis užtikrinti tiekimo patikimumą ir klimato neutralumą. EPTA konferencija dar kartą patvirtino, kad energetikos ateitis priklauso nuo gebėjimo suderinti inovacijas, saugumą ir investicijas.
Parengė
Seimo Ateities komiteto biuras:
Miglė Paulauskė
El. p.[email protected]