Ateities komitete diskutuota apie valstybės skaitmeninę transformaciją

2026 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė penktą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuota apie valstybės skaitmeninę transformaciją, strateginius tikslus ir su kokiais iššūkiais susiduriame. 

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad šiandien valstybės pažanga jau nėra tapatinama su visų procesų perkėlimu į skaitmeninę terpę, o esminę transformaciją apibrėžia duomenų ekonomikos, debesijos architektūros ir dirbtinio intelekto sinergija.

Ateities komiteto narys Eimantas Kirkutis svarstė, kad valstybės švietimo sistema turi mokyti žmones greitai pritaikyti naujas technologijas ir būti žingeidžiais. Jo nuomone, jeigu visuomenės nespės prisitaikyti ir įvaldyti naujų technologijų, prasidės natūralus visuomenės priešinimasis.

Vyriausybės vyriausiojo patarėjo skaitmeninimo ir administracinės naštos mažinimo klausimais Mindaugo Macijausko teigimu, kol nesutvarkysime valstybės duomenų ekosistemos, tol neturėsime nei proaktyvios valstybės, nei brandesnio DI taikymo, o tikrasis lūžis įvyks tada, kai valstybė pereis nuo reaktyvaus prie numatytojo valdymo. Valstybė turi ne tik skaitmenizuoti tam tikras procedūras, ji turi mokėti pamatyti anksčiau tam tikrus signalus, modeliuoti galimus scenarijus, įvertinti laukiančias rizikas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Benediktas Girdvainis teigė, kad klausimas kyla ne dėl pačios skaitmenizacijos, o kaip panaudoti skaitmeninę informaciją ir infrastruktūrą, kompetencijas. Taip pat svarbu yra skaičiavimo infrastruktūra, kuri būtų nuosava, nepriklausoma ir leistų duomenis apdoroti Lietuvos erdvėje.

Asociacijos „INFOBALT“ viceprezidentas, skaitmeninių technologijų ekspertas Mindaugas Ubartas svarstė, kad valstybė turi pakeisti požiūrį į savo piliečius iš „monopolisto“ į „partnerio“. Lietuvoje mes prašome piliečių rašyti prašymus, kad jiems būtų suteikta konkreti paslauga. Piliečiai turi tapti valstybės „partneriais“, kuriems valstybė suteikia paslaugas, nebent jie patys to atsisako. Tai leistų sutaupyti žmonių laiką, dėl to jie uždirbtų daugiau pinigų ir sumokėtų daugiau mokesčių.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto prof. Rytis Maskeliūnas pabrėžė, kad tobulėjant DI, valstybei daugiau dėmesio reikės kreipti į saugumo ir žmonių kritinio mąstymo klausimus. Netikru DI sugeneruotu turiniu gali naudotis priešiškos valstybės formuojant nuomonę, o ir pačio DI pateiktais atsakymais ne visada galima tikėti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Marius Kalanta svarstė, kad Lietuvoje mes per mažai kalbame apie valstybės gebėjimus įgyvendinti transformuojančias politikas ir reformas. Jo nuomone, Lietuvoje dominuoja situacinis gebėjimas įgyvendinti tokias reformas, mes dažnai neturime gebėjimo bendradarbiauti ir bendrai kurti politikas. Kaip sprendimo būdą jis pateikė tinklaveiką, elito tinklus, kuriems rūpi valstybės strateginiai tikslai ir gali vykdyti mobilizaciją jiems pasiekti.

Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi: Seimo Ateities komiteto narys E. Kirkutis; Vyriausybės vyriausiasis patarėjas skaitmeninimo ir administracinės naštos mažinimo klausimais M. Macijauskas; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas B. Girdvainis; Asociacijos „INFOBALT“ viceprezidentas, skaitmeninių technologijų ekspertas M. Ubartas; Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto prof. R. Maskeliūnas; Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. M. Kalanta.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas V. Grubliauskas.

Daugiau informacijos: