Ateities komitete – nerimą keliantys signalai: Lietuva turi ieškoti sprendimų dėl žemės ūkio ateities ir maisto produktų atsargų

2026 m. balandžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komiteto posėdyje, kurio iniciatorė buvo Seimo narė Ilona Gelažnikienė, svarstyti du tarpusavyje glaudžiai susiję klausimai – Lietuvos žemės ūkio ir maisto sistemos atsparumas iki 2040–2050 metų ir 2026 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. 4-1(RN) „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ išvados. Komitetas, kuriam pirmininkavo Vytautas Grubliauskas, posėdyje konstatavo, kad valstybė vis dar neturi pakankamai aiškios krypties, kaip ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti žemės ūkio atsparumą, užtikrinti tvarią kaimo plėtrą ir kartu pasirengti taip, kad krizės, mobilizacijos ar karo padėties atveju gyventojų aprūpinimas maisto produktų atsargomis būtų realiai užtikrintas.

Svarstant ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus raidą, komitete daugiausia dėmesio skirta tam, kokie sprendimai po 2027 metų lems Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą, atsparumą ir strateginę reikšmę valstybei. Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad šio sektoriaus raida turi būti vertinama kaip sudėtinė valstybės atsparumo politikos dalis. Diskusijoje akcentuota, kad artimiausiais dešimtmečiais sektoriaus plėtrą lems ne tik paramos priemonės, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos, reaguoti į geopolitinius sukrėtimus, mažėjančius darbo jėgos išteklius, technologinius pokyčius ir galimus Europos Sąjungos finansavimo pokyčius.

Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pažymėjo, kad jau įgyvendinamas strateginis planas, rengiamos gyvulininkystės plėtros gairės, numatyta parama ūkių modernizavimui, biologinio saugumo stiprinimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos. Kartu jis pripažino, kad ilgalaikis Lietuvos žemės ūkio modelis iki 2050 metų dar nėra iki galo apibrėžtas. Pasak viceministro, po 2027 metų Lietuvai teks iš naujo spręsti finansavimo, tiesioginių išmokų konvergencijos ir kaimo plėtros priemonių tęstinumo klausimus, taip pat aiškiau įsivertinti, kokiais produktais valstybė gali apsirūpinti pati, o kur išlieka strategiškai pažeidžiama.

Diskusijoje ypač ryškiai išsiskyrė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo Gedimino Vaičionio, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovės Rasos Melnikienės ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų garbės pirmininkas dr. Arūno Svitojaus pasisakymai, parodę, kad žemės ūkio ir maisto sistemos atsparumas nebus sustiprintas vien deklaratyviais tikslais. G. Vaičionis, pristatęs savivaldybių apklausos rezultatus, atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis nacionaliniu lygmeniu formaliai įvardijamas kaip strateginis sektorius, tačiau reali valdymo ir finansavimo sistema nerodo, kad tai būtų nuosekliai įgyvendinamas prioritetas. Jis pabrėžė, kad savivaldybės, nors geriausiai mato regionų poreikius ir vietos lygmens problemas, iš esmės yra nustumtos į paraštes – jų galias riboja menka finansinė autonomija, nepakankamai aiškus teisinis mandatas, silpni žmogiškieji ištekliai ir įsisenėjusios infrastruktūros problemos, ypač melioracijos srityje. R. Melnikienė akcentavo, kad be aiškaus ekonominio pagrindo, konkurencingumo stiprinimo ir ilgalaikės valstybės krypties nebus įmanoma užtikrinti nei sektoriaus gyvybingumo, nei jo atsparumo išoriniams sukrėtimams. Tuo metu dr. A. Svitojus pabrėžė, kad valstybė turi matyti žemės ūkį ne kaip nuolat gelbėtiną sektorių, o kaip strategiškai svarbią sritį, kuri gali kurti atsparumą, stiprinti regionus ir užtikrinti didesnį šalies savarankiškumą. Šie pasisakymai iš esmės sutapo dėl vieno: Lietuvai trūksta ne atskirų priemonių, o nuoseklios, politiškai įtvirtintos krypties, kuri žemės ūkį iš tiesų pakeltų į valstybės strateginių prioritetų lygmenį.

Ne mažiau principingai komitetas vertino ir antrąjį klausimą – 2026 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. 4-1(RN) „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ išvadas. Posėdyje Valstybės kontrolės atstovės Audito grupės vadovės Augustės Purlienės pristatyta neįslaptinta audito dalis parodė, kad egzistuojantis rezervo modelis neužtikrina, kad kritiniu momentu valstybė galėtų operatyviai ir patikimai panaudoti sukauptus išteklius. Auditas atskleidė ne pavienes klaidas, o sistemines planavimo, kaupimo, saugojimo, kokybės užtikrinimo ir pristatymo spragas. Pagrindinė išvada išliko griežta: dabar veikianti valstybės rezervo sistema nėra įveiklinta krizės, mobilizacijos ar karo padėties atveju.

Diskusija komitete išryškino esminę problemą – Lietuva po 2027 metų vis dar neturi aiškiai apibrėžtos ilgalaikės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos, kuri nustatytų, kokio masto, struktūros ir atsparumo žemės ūkio bei maisto sistemos valstybė siekia artimiausiais dešimtmečiais. Posėdyje konstatuota, kad svarbiausia šiandien yra ne pavienių priemonių koregavimas, o tai, ar dabartiniai sprendimai jau kuria tvirtą pagrindą atspariai Lietuvos maisto sistemai ir tvariai kaimo plėtrai – grindžiamai vietine pridėtine verte, technologine pažanga, prisitaikymu prie klimato kaitos, stipriu vietos perdirbimo sektoriumi, trumpesnėmis tiekimo grandinėmis ir gyvybingais regionais. Kartu pažymėta, kad šias perspektyvas tiesiogiai veikia ir demografinė situacija – gyventojų mažėjimas, senėjimas ir darbo jėgos trūkumas regionuose.

Taip pat pabrėžta, kad valstybės atsparumą lems ne formalus maisto produktų atsargų rezervo buvimas, o gebėjimas krizės atveju realiai ir laiku užtikrinti gyventojų aprūpinimą. Komiteto pirmininkas V. Grubliauskas akcentavo, kad Ateities komitetas toliau vykdys parlamentinę kontrolę ir vertins, ar Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimai iš tiesų formuoja tvarią sektoriaus kryptį po 2027 metų. Seimo narė I. Gelažnikienė pabrėžė, kad valstybė turi aiškiai apsispręsti, kokio žemės ūkio Lietuvai reikia artimiausiais dešimtmečiais ir kokiomis konkrečiomis priemonėmis ši kryptis bus įgyvendinta.

Ateities komitetas po šio posėdžio pažymi, kad žemės ūkio ateitis, tvari kaimo plėtra ir maisto produktų atsargų užtikrinimas yra ne atskiri sektoriniai klausimai, o tęstinis valstybės atsparumo prioritetas. Savivaldybių apklausos rezultatai, Valstybės kontrolės audito išvados ir posėdyje pateikti vertinimai rodo, kad politiniai sprendimai šioje srityje nebegali būti atidedami, todėl komitetas ir toliau nuosekliai vertins, ar Lietuva iš tiesų formuoja atsparų žemės ūkio modelį, stiprina tvarią kaimo plėtrą ir užtikrina patikimą maisto produktų atsargų sistemą.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Miglė Paulauskė

El. p. [email protected]