Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. lapkričio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi surengė diskusiją, skirtą ilgalaikei Lietuvos švietimo ateities vizijai.
„Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ suformuluota daug konkrečių lūkesčių švietimui, tačiau nėra aišku, kaip ir kokius pokyčius reikia įgyvendinti dabartinėje švietimo sistemoje, kad šie lūkesčiai būtų įgyvendinti“, – teigė Seimo Ateities ir Švietimo ir mokslo komitetų narys Liutauras Kazlavickas, pradėdamas diskusiją.
Diskusijos dalyviai buvo pakviesti pasisakyti, ar reikalingas papildomas strateginis dokumentas, susiejantis Viziją „Lietuva 2050“ su dabartine švietimo politika, koks galėtų būti tokio dokumento turinys ir kaip jis turėtų būti rengiamas.
„Ar mes jau esame pasiruošę kalbėti apie švietimo tikslus ir uždavinius 2050 metams? <...> Pagrindinės kompetencijos, reikalingos jaunimui ateityje bus kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komunikaciniai gebėjimai ir bendradarbiavimas. Ką iš šių tikrina dabartinė egzaminų sistema? Už ką duodame brandos atestatą? Ar mes pajėgūs jau dabar iki šių klausimų pakelti mūsų diskusiją?“, – klausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas.
Prezidento kanceliarijos švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja dr. Jūratė Litvinaitė pabrėžė, kad Lietuvai reikalinga tokia švietimo vadyba, kurioje mokytojai ir praktikai turėtų žymiai daugiau autonomijos: „Vakarų šalių ekspertai ir įvairios institucijos atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje reikėtų hierarchiją ardyti ir diegti horizontalią švietimo vadybą, į kurią būtų įtraukti praktikai, mokytojai, kad jie turėtų autonomiją, savivaldą ir lygiavertėmis teisėmis dalyvautų formuojant švietimo politiką“, – teigė J. Litvinaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Nerija Putinaitė papildė, kad „labai didelė problema dabar yra švietimo politizavimas. <...> Siūlyčiau svarstyti su politikais kiek mes galime depolitizuoti sistemą – kur mes paliekame mokykloms spręsti, kur paliekame vietos savivaldai spręsti“, – siūlė N. Putinaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorė prof. Ineta Dabašinskienė siūlė parengti ilgalaikį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos: „Mes apie švietimo politiką ir strategiją diskutuojame politinėmis kadencijomis, o reikėtų kalbėti susitarimus tarp kartų. Reikia ilgalaikio susitarimo“, – teigė rektorė.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas dr. Jogaila Vaitekaitis atkreipė dėmesį į itin reikalingą praktinį sprendimą: „Šiandien egzaminas yra mokinių ir mokytojų disciplinavimo ir kontroliavimo priemonė. <...> Reikėtų kalbėti apie egzaminų nukarūnavimą“, – teigė J. Vaitekaitis.
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė atkreipė dėmesį į ydingą praktiką, kada Lietuvos švietimo inovacijos dažnai finansuojamos europinėmis lėšomis: „Mes turime daug problemų dėl to, kad daug naujovių stengiamės įgyvendinti pasinaudodami europiniais pinigais. <...> Ugdymo turinys nėra projektas, tai yra tęstinis, nuolatinis darbas, žmonės turi dirbti kiekvieną dieną, o ne tada, kai atsiranda lėšų“, – pabrėžė E. Pranckūnienė.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad pagrindinis iššūkis – perėjimas nuo strateginių deklaracijų prie realių veiksmų. Nors Vizija „Lietuva 2050“ apibrėžia aiškias kryptis, dalyvių vertinimu, trūksta konkrečių veiksmų, kurie paverstų viziją įgyvendinamais sprendimais ir užtikrintų tęstinumą nepaisant politinių ciklų.
Lapkričio 19 d. planuojamas Seimo Ateities komiteto posėdis, kuriame švietimo ateities vizijos poreikis bus aptariamas su politikais ir Vyriausybės sprendimų priėmėjais.
Parengė
Gediminas Kašėta
Strateginio prognozavimo skyriaus
Išorinės informacinės aplinkos ekspertas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
El. p. [email protected]
Ateities komiteto biuras
Tel. (0 5) 239 6950
El. p. [email protected]