Ateities komiteto pranešimas: Regionų specializacija ir modernizavimas – ekonominės pažangos kelias

2025 m. birželio  23 d. pranešimas žiniasklaidai

Regioninė politika susideda iš daugelio dedamųjų, tarp kurių būtina rasti tą grandį, kurios tobulinimas „ištrauktų“ visų kitų regioninės plėtros sričių problemas bei sukurtų konkurencingesnį ir pažangesnį regionalizmo modelį. Seimo Ateities komitetas kaip raktinį regioninės plėtros kompleksinio poveikio faktorių išskyrė laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) veiklą ir š. m. birželio 20 d. organizavo išvažiuojamąjį Komiteto posėdį Klaipėdoje. Klaipėdos LEZ pasirinktas neatsitiktinai. Pirmiausiai dėl to, kad savo pasiekimais ir rodikliais ši laisvoji ekonominė zona yra viena iš pirmaujančių, inovatyviausių ir pritraukiančių daugiausiai investicijų. Antra, Eimuntas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas ir jo komanda turi ne tik aukščiausią kompetenciją, bet platų vertybinį akiratį, atsižvelgiant į aktualias viso regiono vystymo ir valdymo modernizavimo problemas.

Suprasti regionų plėtros galimybes iš arti

Išvažiuojamasis Seimo komiteto posėdis – nėra rutininė parlamentinio darbo forma. Jis leidžia politikams akivaizdžiai pamatyti ir prisiliesti prie realių reiškinių, įvertinti situaciją, išklausyti nuomones ir diskusijose rasti naujus veiksmingus politinius sprendimus, kurie neabejotinai bus itin pravartūs svarstant Regionų ministerijos steigimo klausimus. Pati posėdžio eiga taip pat skyrėsi nuo įprastinės – posėdžio darbotvarkė buvo praturtinta LEZ apžiūra ir įmonių veiklos aptarimu. Ir ne tik sėkmingų – valstybinės paramos ir prioritetų įgyvendinimo nepakankamumo pasekmė – pažangiausio technologinio projekto „DANCER BUS“ sustabdymas, nepaisant, kad tai technologiškai šiuo metu vienas iš pažangiausių ir ekonomiškiausių sprendimų pasaulyje.

Taip pat į posėdžio darbotvarkę įbuvo įtraukta diskusija apie LEZ vaidmenį didinant regionų konkurencines galimybes. Ypač svarbus posėdžio akcentas Seimo Kanclerio Algirdo Stončaičio aktyvus dalyvavimas, siekiant dar geriau organizuoti ir aprūpinti parlamentinės veiklos procesus, artimiau įtraukti Seimo Kanceliarijos padalinius į aktualių šalies problemų sprendimą, taikyti darbe naujas su informacijos technologijų bei dirbtinio intelekto priemones.

Laisvoji ekonominė zona – regionų plėtros kompleksinio sprendimo prielaida

Pati posėdžio vieta ir jos aplinka vienoje iš inovatyviausių ir sėkmingiausių Klaipėdos LEZ įmonių UAB Glasbell Baltic patalpose nuteikė produktyviai ir kūrybiškai diskusijai. Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas suformulavo svarbiausią Ateities komiteto posėdžio klausimą – visapusiškai įvertinti LEZ vaidmenį regionų plėtrai ir tarptautiniam konkurencingumui didinti. Akivaizdu, kad Klaipėdos LEZ pasiekimai pritraukiant šimtamilijonines užsienio investicijas, rengiant inovacinius priešprojektinius sprendimus, kuriant aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, diegiant naujausias technologijas ir plėtojant inovacijas, taip pat bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais tapo pranešimų ir diskusijų svarbiausiais akcentais, kuriuos įvadiname pranešime išskyrė LEZ vadovas Eimuntas Kiudulas. Savo patirtimi ir įžvalgomis jį papildė Elijus Čivilis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, kuris atskleidė investicijų mažėjimo priežastis ir tarptautinės konkurencijos dėl plyno lauko investicijų paaštrėjimą dėl JAV politikos ir investicinio patrauklumo įtakos. Tai rodo, kad būtina permąstyti investavimo politiką Lietuvoje, sukuriant specialias lengvatų, prieigos prie kapitalo ir kitas konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms didinančias sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje didžiausias perspektyvas turi žalioji ekonomika, kai kurios gynybos pramonės sritys, bioekonomikos ir sveikatos technologijų sritys. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis išskleidė labai pažangių inovacijų pertvarkos krypčių spektrą, nukreiptą į inovacinę plėtrą ir regionų sumaniosios specializacijos strategijų tobulinimą.

Specializacija, mokslas ir technologinės inovacijos – regionų plėtros magistralė

Visos aptartos problemos dar išsamiau atsiskleidė diskusijoje, kurioje dalyvavo, pasisakė ir komentavo visi posėdžio dalyviai. Be jau minėtų savo požiūrius išsakė Ateities Komiteto nariai Jekaterina Rojaka, Eimantas Kirkutis, Jurgis Adomavičius, Transporto inovacijų asociacijos Valdybos pirmininkas, Indrė Butenienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja, Audrius Ežerskis, UAB Glasbel Baltic grupės finansų direktorius ir, žinoma, - šios diskusijos moderatorius Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Diskusijoje, nepaisant skirtingų aspektų išryškinimo, vyravo du raktiniai žodžiai – „regionų specializacija“ ir „švietimas“. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad šalyje būtina turėti regioninės specializacijos principus, ir ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius. Regionas be universitetų įsitraukimo, be efektyvios švietimo sistemos, be jaunimo vertybinės ir profesinės motyvacijos negali visaverčiai tenkinti regiono konkurencingos plėtros, darbo vietų ir gyvenimo kokybės reikalavimų. Tai šiuolaikinės inovacijų ir technologijų taikymo strategijos klausimas, kurį taip akivaizdžiai pademonstravo Klaipėdos LEZ atvejis. Diskusijos dalyvių mintys vedė link to, ką vis aktyviau svarsto Ateities komitetas – sumaniosios specializacijos strategijos valdymo modelio pertvarkos ir faktiškai – prie moksliųjų regionų, atitinkančių geriausią Europos Sąjungos šalių patirtį, sukūrimo.