Atkuriamų ir savaime atsikuriančių miškų pokyčiai: eglynų mažėja, beržynai plečiasi

Nacionalinės miškų inventorizacijos 2026 m. duomenimis, pastaraisiais metais ryškėja dvi tendencijos – intensyvus iškirstų miškų atkūrimas ir gerokai lėtesnė naujų miškų plėtra.

Kasmet šalyje atkuriama apie 8,3 tūkst. hektarų miško, tam pasodinant maždaug 31,3 mln. sodinukų. Pagal galiojančią tvarką, visi iškirsti miškai – tiek valstybiniai, tiek privatūs – privalo būti atsodinti per trejus metus, todėl atkūrimo apimtys išlieka stabilios ir didelės.

Tuo tarpu naujų miškų įveisimas vyksta gerokai kuklesniu mastu. Kasmet įveisiama apie 0,7 tūkst. hektarų naujų miškų, kuriuose pasodinama vidutiniškai 2,3 mln. medelių.

Daugiausia atkuriama eglynų (3,5 tūkst. ha), pušynų (2,6 tūkst. ha), juodalksnynų (1,1 tūkst. ha) ir beržynų (1,0 tūkst. ha).

„Per 18 pastarųjų metų iš esmės keitėsi atkuriamų medynų struktūra – net dvigubai, nuo 79 iki 42 proc., mažėjo pažeidimams jautrių eglynų dalis, tuo metu atsodinamų beržynų plotas išaugo nuo 0,3 iki 11,5 proc.“, – apie pokyčius pasakoja VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.

Taigi jei prieš beveik du dešimtmečius beržynų turėjome labai nedaug, šiandien jų plotai Lietuvoje labai ženkliai padidėję.

Daugiau nei pusė, apie 60 proc., miškų Lietuvoje atsikuria savaime, be žmogaus pagalvos. Tokie plotai užima 12,5 tūkst. hektarų. Juose dominuoja lapuočiai. Didžiausia dalį natūraliai atsikuriančių miškų sudaro beržynai, po jų pagal plotą rikiuojasi drebulynai, juodalksnių ir baltalksnių medynai.

Valstybinės miškų tarnybos inf.