Atnaujinta IKMIS – kai išdrįsti pamatyti daugiau, nei matai lauke

Sprendimai laukuose vis dažniau remiasi ne nuojauta, o duomenimis – tiksliais, laiku gautais ir pritaikytais konkrečiai situacijai. Būtent į tai orientuota atnaujinta ir nemokama Integruota augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistema (IKMIS), kurią plėtoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT).

Po modernizavimo sistema ūkininkams suteikia daugiau galimybių laiku atpažinti rizikas, įvertinti skirtingų duomenų visumą ir priimti pagrįstus sprendimus dar iki tol, kol problema tampa akivaizdi. Apie tai kalbamės su projekto vadove ir šios sistemos plėtros sričių ekspertais.

Ilma Rimkevičienė, projekto ir LŽŪKT IT skyriaus vadovė

 Kokius svarbiausius pokyčius pajus IKMIS naudotojai?

Pagrindinis pokytis – tai perėjimas nuo duomenų stebėjimo prie aktyvaus sprendimų palaikymo. Sistema tapo ne tik informacijos šaltiniu, bet ir įrankiu, kuris padeda laiku atpažinti rizikas, įvertinti situaciją ir imtis veiksmų dar iki tol, kol problema tampa akivaizdi lauke. Todėl didelis dėmesys buvo skirtas tiek duomenų kokybei ir jų pritaikymui konkrečioms ūkių situacijoms, siekiant padidinti kenksmingųjų organizmų plitimo prognozių tikslumą ir patikimumą visoje Lietuvoje bei sukurti sistemą, kuri ne tik kaupia duomenis, bet ir laiku perspėja bei padeda priimti sprendimus.

Išplėstas ir sutankintas meteorologinių stočių tinklas, automatizuotas erdvinių duomenų teikimas, apjungiant palydovų ir bepiločių orlaivių informaciją. Taip pat sukurta dirvožemio duomenų bazė, paremta LŽŪKT laboratorijoje atliekamais tyrimais, integruoti nauji duomenys apie augalų apsaugos produktų naudojimą, augalų ligų židinius ir augalų veisles. Papildomai įdiegta automatinė perspėjimų sistema ir atnaujinta integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) informacija, pritaikyta prie kintančių teisės aktų ir šiuolaikinių augalų apsaugos reikalavimų.

Visa tai leidžia ūkininkams greičiau įvertinti rizikas, sprendimus grįsti duomenimis ir veikti prevenciškai, o ne reaguoti į jau įsisenėjusias problemas. IKMIS tampa sistema, kuri padeda matyti ne tik tai, kas vyksta dabar, bet ir tai, kas gali nutikti artimiausiu metu.

Šie pokyčiai įgyvendinti vykdant skaitmeninimo projektą „Informavimo, konsultavimo ir mokymų elektroninių paslaugų, vykdant integruotą augalų apsaugą, modernizavimas ir plėtra“ (Nr. 02-086-P-0002), finansuojamą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Projektas apjungė daug duomenų, institucijų ir skirtingų kompetencijų. Kas Jums, kaip projekto vadovei, buvo didžiausias iššūkis ir kartu – didžiausia tokio bendradarbiavimo vertė?

Didžiausias iššūkis buvo ieškoti balanso tarp technologinių galimybių, teisinių reikalavimų, duomenų kokybės ir realios naudos žemės ūkiui. Ypač sudėtinga buvo užtikrinti, kad duomenys būtų ne tik surinkti ir integruoti, bet ir suprantami, patikimi bei pritaikomi praktiniams sprendimams. Tačiau būtent čia slypi ir didžiausia projekto vertė – skirtingų institucijų duomenys, skirtingos kompetencijos ir patirtys susijungė į bendrą sistemą, kuri žemės ūkį leidžia matyti ne kaip atskirus laukus ar procesus, bet kaip tarpusavyje susijusią ekosistemą.

Ilgainiui tai kurs tvirtą pagrindą ne tik efektyvesniam ūkininkavimui, bet ir duomenimis grįstai žemės ūkio politikai, tvaresniems sprendimams ir didesniam pasitikėjimui tarp institucijų bei sektoriaus dalyvių.

Giedrė Masliukovienė, LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė 

Viena iš naujovių – automatinė perspėjimų sistema apie kenksmingųjų organizmų plitimo riziką. Kaip ji veiks praktiškai?

Papildoma inovatyvi vertė realizuota sukuriant automatinę vartotojų perspėjimo sistemą mobiliojoje IKMIS programėlėje. Naudotojai gali užsisakyti automatinius pranešimus apie kenksmingųjų organizmų plitimo riziką ir individualiai nustatyti perspėjimų parametrus. Šie parametrai pasirenkami iš 97 agrometeorologinių stočių tinklo, todėl kiekvienas naudotojas gali pasirinkti geografiškai artimiausią stotį, iš pateikiamo sąrašo pasirinkti augalą bei jam aktualų augalų ligų ar kenkėjų prognozavimo modelį. Atlikus šiuos pasirinkimus, naudotojas gauna personalizuotą, jo ūkiui aktualią informaciją optimaliu sprendimų priėmimo laikotarpiu. Tai leidžia veikti prevenciškai – tada, kai rizika dar tik formuojasi.

Be to, programėlėje įdiegta galimybė užsisakyti įspėjimus apie konkrečias meteorologines ar dirvožemio sąlygas, pasirenkant dominantį jutiklį ir nusistatant pageidaujamas ribines reikšmes. Pavyzdžiui, siekiant stebėti dirvožemio įšalo gylį, galima pasirinkti dirvos temperatūros matavimo gylį nuo 10 iki 60 cm (kas 10 cm intervalais) ir nustatyti neigiamas temperatūros ribas. Gavus pirmąjį perspėjimą, sistemos naudotojai gali tiksliai sužinoti, kuriame gylyje dirvožemis yra įšalęs arba kada pašalas pradeda trauktis.

Visa tai padeda greičiau reaguoti į kintančias sąlygas, sumažinti rizikas ir sprendimus grįsti ne bendromis prognozėmis, o konkrečiais, vietai pritaikytais duomenimis.

IKMIS sistemoje integruoti nauji duomenys ir iš Valstybinės augalininkystės tarnybos informacinių sistemų – apie augalų apsaugos produktų naudojimą, karantininius židinius ir augalų veisles. Kaip tai padės ūkininkams priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdienėje praktikoje?

Naudotojai ras oficialią informaciją apie augalų apsaugos produktų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant tinkamam ir saugiam šių produktų naudojimui bei laikymui. Taip pat pateikiami duomenys apie karantininių kenkėjų aktyvius židinius – nurodoma, kurios teritorijos yra paveiktos, kokios veiklos ir kokiam laikotarpiui jose ribojamos bei kokių veiksmų turėtų imtis augintojai gretimose valdose.

Be to, sistemoje sudaryta galimybė peržiūrėti Lietuvoje registruotas augalų veisles, jas palyginti tarpusavyje ir išsirinkti tinkamiausią pagal konkretaus ūkio sąlygas. Visa ši informacija vienoje vietoje padeda ūkininkams sprendimus grįsti ne fragmentiškais šaltiniais, o nuoseklia, patikima duomenų visuma.

Karolis Urba,  LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas

Kaip sujungti palydoviniai, erdviniai ir dronais surinkti duomenys padės konsultantams ir ūkininkams anksčiau pastebėti neįprastas situacijas laukuose?

Modernizuodami IKMIS siekėme, kad laukų stebėjimas ir duomenų rinkimas taptų vientisu nenutrūkstančiu procesu. Palydoviniai duomenys leidžia reguliariai stebėti visą lauką ir matyti bendras augalų vystymosi tendencijas – netolygumus, NDVI pokyčius, galimus stresinius plotus. Tačiau Lietuvos sąlygomis, kai dažnai pasitaiko debesuotų dienų, šią informaciją prireikus konsultantai pasipildys bepiločių orlaivių surinktais duomenimis bei ypač svarbia meteorologinių stočių teikiama informacija. Taip gaunamas ne tik vaizdas, bet ir aiškus kontekstas apie realias lauko sąlygas. Erdviniai duomenys padeda tiksliai fiksuoti probleminę vietą lauke.

Svarbiausia šių sprendimų vertė – galimybė pastebėti pokyčius dar ankstyvose stadijose, kai problemos dar nematomos plika akimi. Tai leidžia priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus: konsultantams – teikti tikslesnes rekomendacijas, ūkiams – sumažinti sąnaudas, rizikas ir poveikį aplinkai, kartu didinant ūkininkavimo tikslumą.

 Kaip sukurta dirvožemio monitoringo duomenų bazė padės geriau suprasti, vertinti Lietuvos dirvožemio situacijos būklę ir priimti sprendimus planuojant darbus ar valdant rizikas ūkiams?

Dirvožemio duomenų bazė – tai naujas sprendimas, leidžiantis apjungti LŽŪKT laboratorijoje atliekamų dirvožemio tyrimų apibendrintus, struktūrizuotus duomenis su kitais IKMIS žemėlapiais ir duomenų sluoksniais. Tai suteikia galimybę geriau suprasti dirvožemio būklę ir jos pokyčius tiek konkrečiame ūkyje, tiek platesniu – regioniniu ar nacionaliniu – mastu.

Duomenys preliminariai leis įvertinti situaciją pagal pagrindinius rodiklius – judriojo fosforo ir kalio, organinės medžiagos, humuso kiekius, dirvožemio pH. Žinoma, ateityje, jei bus poreikis, planuotume išplėsti ir įtraukti naujus dirvožemio būklės, kokybinių parametrų vertinimo kriterijus ar integruoti ir kitų laboratorijų teikiamus duomenis. Tai tikrai leistų geriau suprasti bendras dirvožemio kokybinių parametrų tendencijas.

Svarbu priminti, kad dirvožemis ypač margas. Praktika rodo, kad dažnu atveju atlikus išsamius tyrimus paaiškėja, jog negalima vadovautis rajonui ar net visam ūkiui taikomomis rekomendacijomis, nes net viename lauke gali būti maisto medžiagų perteklius ar jų trūkumas, vienoje vietoje – žemas pH, ir neprognozuojamu organinės medžiagos lygis, kitoje – visiškai priešingai. Tokios situacijos reikalauja skirtingų sprendimų ir aiškaus tikslo siekimo. Todėl ši dirvožemio duomenų bazė padeda ne tik aiškiau fiksuoti bendrą Lietuvos dirvožemių būklės kryptį, atkreipti dėmesį į galimas skirtingas situacijas ir rizikas, bet ir skatina pažinti savo laukus bei priimti sprendimus, kurie didina ūkio rentabilumą ir kartu prisideda prie dirvožemio kokybės gerinimo ateityje, pasirenkanti augalus, jų auginimo technologiją, koreguoti maisto medžiagų balansą, planuoti kalkinimą ir kt..

Duomenų žemės ūkyje netrūksta, tačiau sprendimus priimti vis dar sudėtinga. Kaip IKMIS gali pakeisti šią situaciją? 

IKMIS – tai plati ir visiems prieinama nemokama sistema, kuria gali naudotis ūkininkai, žemės ūkio konsultantai, mokslininkai, studentai ir įvairių institucijų atstovai. Ji leidžia vienoje vietoje „pačiupinėti“ skirtingus duomenis, aktualius žemės ūkiui, agronomijai, aplinkos vertinimui ir jos apsaugai. Toks duomenų ir kitos informacijos prieinamumas, pateikimas leidžia geriau suprasti procesus, kurie dažnai žinomi teoriškai, tačiau ne visada taikomi praktikoje, t. y. padeda progresuoti, pereiti į aukštesnį sprendimų taikymo lygmenį, pvz., tiksliąją žemdirbystę, kintamas tręšimo, purškimo normas, tausojančias technologijas ir aiškius, duomenimis pagrįstus veiksmus laukuose, mažinant nereikalingas rizikas bei sąnaudas.

Ilma Rimkevičienė, projekto ir LŽŪKT IT skyriaus vadovė

Kaip atnaujinta IKMIS ilgainiui turėtų pakeisti  ūkininkų sprendimų priėmimo įpročius?

Tikiu, kad taip ir atsitiks. Pirmiausia, ūkininkai vis rečiau sprendimus priims „iš jausmo“ ar vien remdamiesi ankstesne patirtimi. Vietoje to atsiras įprotis pasitikrinti duomenis – prognozes, perspėjimus, lauko situacijos analizę. Purkšti, tręšti ar palaukti taps ne reakcija į jau matomą problemą, o apgalvota prevencija.

Antra, keisis ir požiūris į laiką. Atnaujinta IKMIS leidžia rizikas pamatyti anksčiau, todėl ūkininkai pradės veikti proaktyviai, o ne tada, kai problema jau akivaizdi. Tai reiškia mažiau skubotų sprendimų, mažiau streso sezono metu ir daugiau pasitikėjimo tuo, ką darai.

Trečia, ilgainiui stiprės ūkininko, kaip duomenimis besiremiančio profesionalo, vaidmuo. Dirvožemio, erdviniai ir istoriniai duomenys skatins galvoti ne tik apie šį sezoną, bet ir apie ūkio būklę po 5–10 metų. Sprendimai taps nuoseklesni, tvaresni ir lengviau pagrindžiami – tiek sau, tiek konsultantams ar institucijoms.

Galiausiai, kasdienis darbas su IKMIS formuos naują įprotį – viena sistema vietoje daugelio skirtingų šaltinių. Tai supaprastins darbą, sumažins informacijos paieškos laiką ir leis daugiau dėmesio skirti pačiam ūkiui. Rezultatas laike – didesnis pasitikėjimas savo sprendimais, mažesnės rizikos ir stabilesni ūkininkavimo rezultatai.

Dėkoju už pokalbį ir už atsakingą darbą stiprinant šiuolaikinį, duomenimis grįstą ūkininkavimą.

Kalbėjosi LŽŪKT vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė

Projektas „Informavimo, konsultavimo ir mokymų elektroninių paslaugų, vykdant integruotą augalų apsaugą teikiamų paslaugų modernizavimas ir plėtra“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.