Atskleidė, kuo išsiskirs naujoji „Mada“: dėmesys viešosioms erdvėms ir miestietiškiems poreikiams

Rugpjūčio pabaigoje prekybos centras „Mada“ užsidarė dvejus metus truksiančiai rekonstrukcijai. Atnaujinimo tikslas – ne tik modernizuoti pastatą, bet ir sukurti patrauklų rajono traukos centrą, kuriame prekybinė funkcija derinama su bendruomeniškumą, patogų pėsčiųjų judėjimą bei tvarią, miestui ir žmogui palankią aplinką skatinančiomis funkcijomis.

Viršuliškėms trūksta susitikimo vietų

Prekybos centro rekonstrukcijos projektą parengė „Do Architects“ architektų komanda. Pasak vadovaujančios architektės, kompanijos bendraįkūrėjos Gilmos Teodoros Gylytės, rekonstrukcija siekiama sukurti ikonišką, daugiafunkcį ir gyvybingą traukos tašką bei humanizuoti, pėstiesiems pritaikyti modernistines laisvojo planavimo urbanistines erdves.

„Viršuliškėse trūksta susitikimo vietų – erdvių, į kurias norisi sugrįžti vėl ir vėl. Savų erdvių, kur žmogus jaustųsi savas tarp savų. Kur galima būtų užsukti į gatvės turgelį pas pažįstamą ūkininką nusipirkti Anykščiuose užaugintų smidrų ar laisvai lakstančių vištų kiaušinių. Kur visada kas nors vyktų, o vaikai galėtų laisvai išsidūkti su kitais vaikais, kur galėtum tiesiog pasėdėti su knyga, kai norisi pabėgti nuo dienos triukšmo. Miesto erdvių, tikro miestietiško šurmulio – tokio, kuris kyla natūraliai, o ne sklinda per kolonėles. Ir kad viso to simboliu, matomu iš toli ir pro langus, būtų laikrodis, primenantis, koks brangus mūsų laikas“, – pasakojo G. T. Gylytė.

Sovietmečiu sukurtas rajono charakteris turi keistis

Anot VILNIUS TECH universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docento, „Stupak architektų biuro“ architekto Raimundo Stupak, Viršuliškės pagal gyventojų skaičių prilygsta vidutiniam Lietuvos miestui, taigi ir poreikiai yra atitinkami.

„Sovietmečiu planuojant rajoną buvo numatoma vyraujanti gyvenamoji funkcija ir objektai, reikalingi jos aptarnavimui: mokyklos, darželiai, parduotuvės. Darbo vietos rajone nebuvo planuojamos – buvo numatyta, kad gyventojai dirbti viešuoju transportu vyks į miesto centrą ar pramoninius rajonus. Tai nulėmė monofunkcinį tokių rajonų charakterį, kuris šiais laikais kelia dideles socialines ir transporto problemas mieste“, – teigia R. Stupak.

Pasak jo, laikas išryškino tokių rajonų problemas – juose stinga aiškiai apibrėžtų viešųjų erdvių, privatesnių gyventojų kiemų. „Plačios erdvės prie gatvių taip pat neturi aiškios funkcijos, dažnai virsta tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėmis. Šiandien, kai pasaulyje įsivyrauja patogaus, vaikščiojimui palankaus, „15 minučių miesto“ idėjos, Viršuliškių rajonas taip pat turėtų keistis“, – sako R. Stupak.

Orientyras ir traukos centras

Pasak G. T. Gylytės, naujoji „Mada“ projektuota ne tik kaip prekybos, bet ir kaip rajono centras, orientyras, kuriame patogiausia ir mieliausia susitikti. Prekybos centro veidą labiausiai keis aiškaus silueto, minimalistinių formų architektūra, išraiškingi įėjimai ir atviros viešosios erdvės aplink pastatą.

„Projekte daug dėmesio skiriama ir pėsčiųjų ryšių integralumui. Teritorijoje numatomas pėsčiųjų takų tinklas, kuris nenutrūkstamai sujungs prekybos centro įėjimus ir lauko viešąsias erdves su miesto gatvių pėsčiųjų trasomis, – apie naująjį prekybos centro veidą pasakoja architektė. – Architektūriškai rajono centro žinią stiprins bokštas su laikrodžiu, tarsi primenantis rotušę. Viršuliškių rotušę. O vienu iš būdų čia praleisti laiką galės tapti ir stogo terasa bei jos link palei fasadą vedantys lauko laiptai.“

Architektūra, kviečianti pabūti

Didelis dėmesys skiriamas pastato bendrosioms erdvėms: projektuojamas erdvus medinis atrijus ties prekybos centro pagrindiniu įėjimu, erdvios komercinės galerijos, kuriomis lankytojai gali judėti ratu. Siūlomas maisto halės konceptas, kai restoranai ir kavinės koncentruojamos vienoje zonoje – pirmame aukšte palei vakarinį pastato fasadą.

„Toks maitinimo įstaigų išdėstymas leidžia įrengti lauko terasas ir pratęsti restoranų zoną prekybos centro prieigose. Taip pat projektuojamas šiltų tonų ir natūralių medžiagų interjeras, kuris kuria malonią, jaukią atmosferą lankytojams. Paskutiniame pastato aukšte projektuojama vieša stogo terasa. Atskiras dėmesys skirtas želdynams: prekybos centras ir jo prieigos taps žalesnėmis, jaukesnėmis ir gaivesnėmis“, – naująja prekybos centro vizija dalijosi G. T. Gylytė.

Daugiafunkcis centras – pilko konteksto akcentas

R. Stupak priduria, kad prekybos centro rekonstrukcijos projektu numatomi pastato architektūros tūrio pakeitimai ne tik labiau atlieps žmogišką mastelį, bet ir užtikrins naujų akcentų atsiradimą reikšmingose miesto judėjimo trasų sankirtose.

„Tūrinė kompozicija padės išryškinti centrinį rajoną bendrame pilkame kontekste, – teigia R. Stupak. – Greta prekybos ir paslaugų funkcijų čia atsiras ir laisvalaikio bei užsiėmimų erdvės – tai didins objekto patrauklumą ir prisidės prie jo daugiafunkciškumo.“

Anot pašnekovo, prekybos centro komplekso ir prieigos erdvių transformacija yra puikus pavyzdys miesto teritorijų atnaujinimui: „Projektas prisideda prie kokybiškos miegamųjų rajonų permainos – daugiafunkciškumas, naujų darbo vietų kūrimas gerina architektūrinį rajono įvaizdį, didina miesto viešųjų erdvių patrauklumą, skatina darnų judumą.“

Atpažįstama dvasia – naujame pavidale

G. T. Gylytė primena, jog vienas iš iššūkių – išlaikyti atpažįstamą prekybos centro dvasią, kartu pritaikant erdvę šiandienos poreikiams. Pasak architektės, kalbant apie gyventojų pamėgtas vietas, kurios laikinai užsidaro, pats laukimo metas yra iššūkis, nes laikinai nutrūksta fiziniai ir emociniai ryšiai tarp žmonių ir objektų.

„Visgi neabejoju, kad atnaujintas prekybos centras pasiūlys dar daugiau priežasčių čia ateiti: ne tik kažko nusipirkti, bet ir tiesiog pabūti“, – teigia G. T. Gylytė.

Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ gavo leidimą rekonstrukcijos darbams bei pasirašė rangos sutartį. Statybos darbai prasidėjo rugsėjį, juos baigti planuojama 2027-ųjų rugpjūtį.