Atvykau pailsėti – išvykau sukandžiotas. Ekspertas pataria, ką daryti, jei puola patalinės blakės

Pirma naktis naujame viešbutyje, kelionė buvo ilga, užmiegi vos atsigulęs, o ryte pabundi nuo niežėjimo, pastebi raudonus eilėmis išsirikiavusius taškelius ant rankų, kojų. Pirma mintis – uodai, antra – tikriausiai alergija patalynės skalbikliui, trečia – patalinės blakės. Toks scenarijus per metus nutinka tūkstančiams keliautojų visame pasaulyje, ir Lietuva – ne išimtis. 

„Dezinfos" kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad atvejai, kai po atostogų namo parsivežame ne tik nuotraukas ar suvenyrus, bet kartu grįžtame ir su nepageidaujamais kelionės „keleiviais“, yra gana dažni.  

Pandemijos metais, kai kelionės beveik sustojo, kenkėjų kontrolės ekspertai teigia, kad užklausų dėl patalinių blakių sumažėjo maždaug perpus. Tačiau atsivėrus sienoms jų skaičius ne tik grįžo į ankstesnį lygį – jis ir toliau auga. Pasak biologo, tai nėra atsitiktinumas. Patalinės blakės keliauja kartu su žmonėmis, todėl kuo intensyviau keliaujame, tuo daugiau galimybių joms išplisti.

„Tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti kelionių. Kaip pasirūpiname kelionės draudimu ar pasitikriname dokumentus, taip verta skirti kelias minutes ir prevencijai – žinoti, kaip atpažinti patalines blakes, bei ką daryti, kad jų netyčia neparsivežtume namo. Per tūkstančius metų blakės puikiai prisitaikė gyventi šalia žmogaus, todėl šiandien nesirenka nei šalies, nei viešbučio kategorijos ar gyventojų pajamų lygio“, – sako specialistas.

Kodėl blakės kandžioja tik naktį?

Patalinė blakė neturi sparnų ir nešoka kaip blusa – ji tiesiog ropoja, ir gana lėtai. Todėl dienos metu, kai žmogus juda, jai praktiškai neįmanoma priartėti prie odos, o naktį – kitas reikalas. Nors jos iš tiesų aktyviausios nakties metu, pasak L. Grigaliūno, alkanas vabzdys prisitaiko prie žmogaus gyvenimo ritmo. Jei žmogus dirba naktimis ir miega dieną, blakės prisitaikys ir prie tokio režimo.

Vabzdys jaučia iškvepiamą CO2, šilumą ir kūno kvapą, užropoja ant miegančiojo, per kelias minutes suranda tinkamą kraujagyslę ir minta 3–10 minučių, po to grįžta slėptis atgal į plyšius čiužinyje, lovos rėme ar net elektros lizduose. Būtent todėl blakės pėdsakų dažniausiai ieškoma ne ant kūno, o miegamojo balduose – dažniausiai lovos aptinėje dalyje, galvūgalyje ir kt.

Suaugusiam vabzdžiui kraujo reikia kiekvienam gyvenimo etapui, o apvaisintai patelei – subrandinti kiaušinėliams. Tačiau blakė gali ištverti be maitinimosi mėnesius, kai kada – ir daugiau nei metus. Todėl ji ramiai laukia savo aukos net tuščiame kambaryje ar naudotuose balduose, kol atsiranda maitinimosi šaltinis.

Ką iš tikrųjų daro tie įkandimai organizmui?

Priešingai nei uodai ar erkės, mūsų krašte paplitusios patalinės blakės nėra žinomos kaip ligų platintojos – nors jų virškinamajame trakte, seilėse ar išmatose randama dešimtys mikroorganizmų rūšių. Jų įkandimas savaime nėra pavojingas, tačiau organizmo reakcija į jį gali būti gana įvairi – ir tai priklauso ne tiek nuo pačios blakės, kiek nuo žmogaus imuninės sistemos.

„Lietuvoje nėra oficialiai užfiksuoto atvejo, kad patalinė blakė būtų perdavusi kokią nors ligą žmogui. Tačiau ilgalaikis sąlytis su šiais kenkėjais gali palikti kur kas rimtesnių pėdsakų. Vabzdžio seilėse yra dešimtys skirtingų baltymų, kurie skystina kraują ir slopina jo krešėjimą, kad įkandimo metu būtų lengviau maitintis. Imuninė sistema šias svetimas medžiagas atpažįsta ir gali sukelti uždegimą – nuo mažo raudono taškelio iki didelio, stipriai niežtinčio pabrinkimo. Kai kuriems žmonėms reakcija atsiranda per kelias minutes, kitiems – tik po savaitės ar dviejų, o pati žymė gali neišnykti kelias savaites. Be to, kai bandoma nuolat kasyti niežtinčią vietą, oda pažeidžiama ir į ją gali patekti bakterijos – taip atsiranda pūlinukai ar didesni odos uždegimai”, – žalą vardina L. Grigaliūnas.

Sužinojus, kad teko miegoti lovoje, kurioje buvo patalinių blakių, daugeliui žmonių kyla stiprus psichologinis diskomfortas. Net ir tada, kai įkandimų nebėra ar vabzdžiai jau sunaikinti, vien mintis, kad lovoje galėjo būti kraujasiurbių, kelia nerimą ir trukdo užmigti. Jei tokia būsena užsitęsia, ilgalaikis miego trūkumas gali lemti nuovargį, prastesnę nuotaiką, dėmesio koncentracijos sutrikimus ir turėti neigiamos įtakos širdies bei kraujagyslių sveikatai.

Su tokia patirtimi neretai susiduria keliautojai užsienyje – atvykus į nakvynės vietą iš pradžių niekas neišduoda, kad joje gali būti patalinių blakių, o pirmieji įkandimai ar kiti požymiai paaiškėja tik kitą rytą ar net po kelių dienų.

Ką daryti, jei įtariate blakes viešbutyje?

Susidūrus su blakėmis, L. Grigaliūnas pataria elgtis nuosekliai, be panikos, bet ir neatidėliojant.

„Pirmiausia, atvykę į kambarį, apžiūrėkite lovą – čiužinio siūles, galvūgalį ir baldų plyšius. Ieškokite smulkių rudų taškelių, vabzdžių išnarų ar pačių patalinių blakių. Būkite atidūs, nes iš kiaušinėlių išsiritusios mažos blakės, vadinamos nimfomis, į suaugėlias nėra panašios, nes jos dažniausiai būna šviesios spalvos, todėl žmogui jas atpažinti gali būti sudėtinga. Tačiau nimfos taip pat siurbia kraują ir maitinasi dažniau nei suaugusios blakės. Pastebėję blakių ar jų pėdsakų, nedelsdami informuokite personalą ir paprašykite kito kambario – geriausia ne greta esančio, nes patalinės blakės gali būti išplitusios į gretimas patalpas”, – pataria ekspertas.

Jei buvote sukandžioti, įkandimų vietą nuplaukite muilu ir vandeniu, venkite kasyti – tai sumažina antrinės infekcijos riziką. Niežėjimui malšinti tinka vaistinėje parduodami losjonai ar antihistamininiai vaistai. 

Dėl prevencijos, rekomenduojama netempti lagamino ant lovos, laikyti jį tolėliau. Grįžus namo, verta išsiurbti lagaminus, palaikyti juos saulėje. Drabužius patartina išskalbti ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje. 

Šiandien yra įvairių naikinimo būdų, o vienas iš dažniausiai taikomų – miegamųjų ir aplink juos esančių baldų apdorojimas aukštos temperatūros garais. Garai pasiekia vietas, kuriose blakės mėgsta slėptis – čiužinių siūles, baldų plyšius, minkštus baldus – ir naikina ne tik suaugusius vabzdžius, jų nimfas bet ir jų kiaušinėlius.

Svarbiausia nelaukti, kol problema išplis į kitus kambarius ar kaimyninius butus – kuo anksčiau imamasi priemonių, tuo paprasčiau ją išspręsti, nes užkratui išplitus tenka taikyti kompleksinį naikinimą, įskaitant ir profesionalių insekticidų naudojimą.