Spaudos centras
Spaudos centras
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslo finansavimo rinka patyrė reikšmingą pokytį. Prie tradicinių bankų prisijungus naujiems finansavimo šaltiniams ir rinkoje atsiradus daugiau pasirinkimo, finansavimas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tapo realiai prieinamesnis, o finansavimo sprendimai – lankstesni ir įvairesni. Verslo finansavimo ekspertas Paulius Jauga sako, kad iki šių pokyčių dalis MVĮ finansavimo rinkoje buvo tarsi „nematomi“ klientai, o dabar situacija keičiasi iš esmės.
Pasak jo, esminis lūžis prasidėjo maždaug prieš septynerius metus, kai rinkoje pradėjo aktyviai kurtis finansavimo alternatyvos tradicinei bankininkystei: sutelktinio finansavimo platformos, privačios skolos fondai, alternatyvūs finansuotojai bei skaitmeniniai bankai, tokie kaip SME Bank, Finora Bank, ar Saldo Bank. Prie šių pokyčių reikšmingai prisidėjo ir valstybės valdomos finansavimo priemonės bei nacionalinio banko ILTE atsiradimas, kuris siūlo finansavimo sprendimus verslui tiesiogiai ar per kredito įstaigas.
„Dar visai neseniai buvo laikoma norma, kad smulkiam ir vidutiniam verslui gerų finansavimo sąlygų tikėtis neverta. Dabar ši logika nebepagrįsta, nes atsiradusios finansavimo alternatyvos padarė finansavimą prieinamą, o vėliau, steigiantis skaitmeniniams bankams, finansavimo kaina šiame segmente pradėjo reikšmingai mažėti. Rinka subrendo tiek, kad verslas nebėra priverstas rinktis tik vienos krypties – šiandien egzistuoja reali pasirinkimo laisvė“, – sako vienas iš „Wesolut“ įkūrėjų Paulius Jauga.
Svarbu ir tai, kad šie pokyčiai daugiausia palietė būtent MVĮ segmentą. Čia finansavimo poreikis susijęs su apyvartinių lėšų poreikiu verslo augimui, įrangos ir technikos pirkimu, nekilnojamojo turto vystymo projektais. Atsiradusi konkurencija suveikė kaip katalizatorius – pirmiausia finansavimas tapo prieinamas, o vėliau pradėjo mažėti ir jo kaina. Šiandien sutelktinio finansavimo sprendimai kai kuriais atvejais gali pasiūlyti finansavimo kainą, artimą skaitmeniniams bankams, kartu leidžiant lanksčiau derinti finansavimo sąlygas pagal konkretaus projekto poreikius.
Vis dėlto, anot eksperto, rinkos pokyčius neretai klaidingai įvardijame kaip „augančią konkurenciją“.
„Dažnai girdime teiginį, kad konkurencija finansavimo rinkoje drastiškai didėja. Tačiau iš tiesų vyksta kiek kitoks procesas – užpildomos ilgai buvusios rinkos spragos. Smulkusis verslas, kuris anksčiau apskritai nepatekdavo į tradicinių bankų interesų lauką, dabar turi realų finansavimo pasirinkimą. Tas pats vyksta ir atskirose verslo srityse, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystymo finansavime, kur finansavimo dalyvių skaičius anksčiau buvo labai ribotas“, – pastebi P. Jauga.
Tuo tarpu stambaus verslo finansavime permainos kol kas lėtesnės. Nors rinkoje pasirodė signalų dėl PKO ir Commerzbank atėjimo, realūs jų planai dar nėra viešai detalizuojami ir panašu, jog tai bus ilgas procesas. Finansuojant didesnės apimties projektus, virš 10 mln. eurų ir daugiau, dalyvauja tokios tarptautinės institucijos kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD), Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB), taip pat ir ILTE. Tačiau vietinių finansuotojų, galinčių finansuoti didelės apimties sandorius, vis dar trūksta.
„Šiandien turime aiškias ribas: kur veikia didieji bankai, kur mažesni, o kur alternatyvūs finansuotojai. Privataus ir institucinio kapitalo judėjimas į finansavimo rinką yra, bet Lietuvoje jis vyksta gerokai lėčiau nei tokiose rinkose kaip JAV, kur ne bankinis finansavimas sudaro daugiau kaip trečdalį visos finansavimo rinkos. Tuo metu Lietuvoje ne bankinis finansavimas nesiekia ir 10%, o kol neturėsime dar kelių ambicingų rinkos žaidėjų, kurie pasiryžę lanksčiai finansuoti visus klientų segmentus, tol konkurencija ir išliks ribota“, – teigia P. Jauga.
Pasak jo, finansavimas nėra vien tik kaina:
„Labai dažnai įmonės renkasi pagal palūkanų normą, tačiau finansavimą sudaro daug daugiau elementų: nuosavų lėšų poreikis projekte, kredito grąžinimo ir mokėjimų lankstumas, galimybė naudotis pinigais pagal poreikį ar kita. Todėl dažnu atveju finansavimas, kuris kainuoja šiek tiek brangiau, yra gerokai patogesnis, nes būna pritaikytas prie įmonės poreikių ir leidžia efektyviau valdyti pinigų srautus. Svarbiausia yra įvardinti savo poreikį ir aktyviai komunikuoti apie tai finansuotojams – tik tokiu būdu rinkoje galima gauti tokį finansavimą, kuris iš tikrųjų atliepia verslo poreikius“, – akcentuoja P. Jauga.
Žvelgiant į artimiausius kelerius metus, verslo finansavimo ekspertas tikisi, kad rinka toliau bręs natūraliai: atsiras daugiau finansavimo formų, bus daugiau įvairovės finansavimo struktūrose, o konkurencinis spaudimas skatins didesnį lankstumą ir pasitikėjimą. Verslui tai reiškia, kad atsiranda daugiau pasirinkimų, tačiau kartu tampa svarbu tiksliai įsivardinti, kokio finansavimo iš tiesų reikia ir apie tai aiškiai komunikuoti potencialiems finansuotojams.
Apie Wesolut:
Verslo finansavimo architektai „Wesolut” teikia finansavimo paieškos ir atrankos paslaugą verslui. Dirbdami su 30 skirtingų finansuotojų, turėdami geras kreditavimo rinkos žinias, suprasdami kriterijus ir pasitelkdami technologijas, „Wesolut” rūpinasi visu finansavimo paieškos procesu ir jo užbaigimu iki teigiamo finansavimo sprendimo.