AUŠRA VESELOVAITĖ: DIDŽIAUSIOS PROCESINĖS KLAIDOS, KURIOS KAINUOJA BYLĄ

Lietuvos teismuose kasmet nagrinėjami tūkstančiai civilinių bylų – dėl žemės, nekilnojamojo turto, sutarčių, vartotojų teisių ar ginčų su bankais. Tokiose situacijose profesionalios teisinės paslaugos tampa itin svarbios, nes padeda ne tik įvertinti bylos perspektyvą, bet ir tinkamai pasirengti procesui. Didelė dalis šių ginčų turi vieną bendrą bruožą: žmonės į teismus ateina jausdami, kad yra teisūs. Tačiau nemaža dalis jų iš teismo išeina pralaimėję.

Paradoksas tas, kad pralaimėjimą dažnai lemia ne teisinės pozicijos silpnumas, o procesinės klaidos – pavėluoti veiksmai, neteisingai pasirinkta taktika, fragmentiškas atstovavimas ar bylos strategijos nebuvimas nuo pat pradžių. Būtent todėl profesionalios teisinės paslaugos yra kritiškai svarbios siekiant išvengti tokių klaidų. Kitaip tariant, bylos neretai pralaimimos ne dėl teisės, o dėl proceso.

Advokatė Aušra Veselovaitė, turinti daugiau nei 25 metų patirtį bankų, žemės ir nekilnojamojo turto ginčuose, teigia, kad būtent procesas šiandien yra lemiamas veiksnys teisme.

„Žmonės labai dažnai ateina su nuostata: ‘Aš esu teisus – vadinasi, turiu laimėti’. Tačiau teismo sprendimą dažniausiai lemia ne proceso dalyvio moralinės nuostatos, graži iškalba, ar išankstinis lūkestis, kadteisybė nugalės, o daug paprastesni žemiški dalykai – nuoseklus kliento interesus atstovaujančio advokato darbas, savalaikis ir tinkamas įrodymų surinkimas ir teisingas, strategiškas procesinis elgesys teisme. Jei procesas nesuvaldytas, net stipriausia teisinė pozicija gali subyrėti“, — sako advokatė Aušra Veselovaitė.

Pirma klaida – bylos vertinimas tik teisiškai, o ne strategiškai

Viena didžiausių problemų Lietuvos teisinėje praktikoje – požiūris, kad teisme svarbiausia yra teisinis argumentas. Tačiau civilinis procesas yra struktūruota sistema su griežtomis taisyklėmis, terminais ir įrodinėjimo logika.

Pasak A. Veselovaitės, pirmoji klaida dažnai padaroma dar iki teismo – kai byla pradedama be išsamios procesinės analizės.

„Man niekada neužtenka atsakymo, ar žmogus teisus. Aš pirmiausia klausiu: ar jo pozicija apginama procesiškai? Kur yra rizikos? Kokie terminai? Kokia tikėtina priešingos pusės taktika? Tik tada formuojama strategija“, — teigia A. Veselovaitė.

Tai reiškia, kad byla turi būti matoma ne kaip dokumentų rinkinys, o kaip ilgalaikė teisinė strategija su aiškiais etapais ir alternatyviais scenarijais.

Toks požiūris išskiria A. Veselovaitę iš daugelio teisininkų, kurie dažnai orientuojasi tik į teisės normų taikymą, bet ne į procesinę dinamiką.

Antra klaida – praleisti terminai

Civiliniame procese terminai yra esminiai. Praleistas terminas gali reikšti ne tik prarastą galimybę pateikti įrodymus, bet ir visišką bylos pralaimėjimą.

Advokatė ne kartą yra perėmusi bylas, kurios jau buvo kritinėje stadijoje vien dėl pavėluotų veiksmų.

„Esu turėjusi situacijų, kai žmogus buvo iš esmės teisus, tačiau vienas pavėluotas procesinis veiksmas užkirto kelią teisingumui. Kartais klaidos būna ištaisomos, kartais – deja, jau nebe“, — sako advokatė.

Tai rodo ne tik procesinės drausmės svarbą, bet ir advokato vaidmenį – ne reaguoti į problemas, o jas numatyti iš anksto.

Trečia klaida – fragmentiškas bylos valdymas

Dar viena sisteminė problema – kai bylą skirtingais etapais tvarko keli specialistai. Vienas advokatas rengia skundą, kitas atstovauja teisme, trečias derasi su priešinga puse.

Toks modelis dažnai lemia strategijos praradimą, informacijos išsibarstymą ir nenuoseklumą.

A. Veselovaitė laikosi kitokio principo.

„Byla turi turėti vieną aiškų vairą. Kai atsakomybė išskaidyta, niekas nebejaučia visos bylos logikos. Mano praktikoje vienas advokatas veda bylą nuo pradžios iki pabaigos – taip užtikrinamas nuoseklumas ir kontrolė“, — pabrėžia A. Veselovaitė.

Tai ypač svarbu sudėtinguose bankų ir žemės ginčuose, kur kiekvienas procesinis žingsnis gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Advokatė akcentuoja ir kliento atsakomybę procese:

„Jeigu klientas nusprendžia keisti advokatą, paskirstyti darbus keliems teisininkams ar stiprinti komandą papildomu atstovu teisme, pirmiausia būtina aiškiai apsibrėžti, kas vadovauja procesui ir formuoja bendrą strategiją.

Labai svarbu užtikrinti sklandų bylos perimamumą keičiantis advokatams ir veikti nuosekliai, net jei paraleliai nagrinėjamos kelios bylos, kuriose interesus atstovauja skirtingi teisininkai. Procesinė pozicija turi būti vieninga ir kryptinga.

Klientas privalo atvirai informuoti savo advokatą apie visas lygiagrečiai vykstančias bylas, jau priimtus – ypač nepalankius – teismo sprendimus ar kitų advokatų dalyvavimą. Tokia informacija neturi tapti siurprizu proceso metu.

Bandymas konsultuotis su vienu advokatu tam, kad būtų tikrinamas ar kontroliuojamas kitas, dažniausiai sukelia daugiau žalos nei naudos. Kliento tikslas – ne pranokti advokatą žiniomis, o suprasti procesą ir, veikiant vienoje komandoje, pasirinkti jo interesus geriausiai atitinkančią strategiją.

Tik profesionalus ir tarpusavyje suderintas advokatų bendradarbiavimas gali užtikrinti aiškią, nuoseklią ir į vieną tikslą orientuotą kliento interesų apsaugą.“

Ketvirta klaida – baimė eiti į teismą

Lietuvoje dažnai skatinamos derybos ar mediacija, tačiau, pasak A. Veselovaitės, tai ne visada yra geriausias sprendimas.

Kai kuriais atvejais teismas yra vienintelis būdas apginti žmogaus teises.

„Jei žmogus yra iš esmės teisus, mano pareiga – jį ginti iki galo. Kartais tai reiškia sudėtingą ir ilgą teismo procesą, tačiau tai vienintelis kelias į realų teisingumą. Mediacija ir derybos padeda išsigryninti problemą ir ieškoti kompromiso, tačiau susitarti bet kokia kaina neprivalu – jei sąlygos nepriimtinos, žmogus neturi jaustis spaudžiamas sutikti.

Teismas yra civilizuotas ginčo sprendimo būdas, kai konfliktas sprendžiamas taikant įstatymą ir objektyviai vertinant įrodymus. Dažnai žmones sustabdo baimė pralaimėti ar patirti išlaidas, tačiau būtent ji leidžia neteisėtoms situacijoms įsitvirtinti. Svarbu prisiminti principą „pralaimėjusi šalis moka“ ir, esant pagrindui, ryžtingai ginti savo teises. Jei atsisakote ginti savo teises vien dėl abejonių ar baimės, greičiausiai teks susitaikyti su primestomis žaidimo taisyklėmis ir vėliau gailėtis, kad nepasinaudojote galimybe ginčytinus klausimus išspręsti teisme, dalyvaujant aukščiausios kvalifikacijos teisininkams – teisėjui ir advokatui“, – sako advokatė Aušra Veselovaitė.

Tai rodo jos principingą poziciją: ji ne ieško lengviausio kelio, o renkasi teisingiausią.

Penkta klaida – matyti tik bylą, bet ne žmogų

Ypač jautrūs yra bankų ginčai. Fiziniai asmenys tokiose situacijose dažnai patiria milžinišką spaudimą – gresia turto praradimas, slegia finansiniai įsipareigojimai, lydimi nuolatinės psichologinės įtampos ir nežinomybės.

Todėl, pasak A. Veselovaitės, advokato darbas niekada nėra vien tik teisinis.

„Bankų ginčuose žmogus kovoja ne tik su teise, bet ir su baime prarasti namus, su stresu ir netikrumu. Mano darbas – ginti ne tik teisinę poziciją, bet ir žmogaus interesą. Advokato ir kliento santykis grindžiamas betarpišku darbu, pasitikėjimu, konfidencialumu, bendradarbiavimu ir lojalumu, taip pat turimų kompetencijų bei žinių taikymu sprendžiant kliento problemas maksimaliai jam palankiu būdu.

Advokatas turi turėti ne tik tvirtą teisinių žinių ir teisės taikymo patirties pagrindą, bet ir platesnes kompetencijas – gebėjimą komunikuoti, išklausyti, aiškiai paaiškinti sudėtingas situacijas ir rasti sprendimą net tada, kai atrodo, kad jo nėra. Ne mažiau svarbūs ir emocijų valdymo įgūdžiai. Advokatas yra ir derybininkas, ir mediatorius – jis padeda šalims rasti sąlyčio taškus, konstruktyviai spręsti konfliktus bei kartu su klientu apsispręsti, ar konkrečioje situacijoje tinkamesnis taikus susitarimas, ar principingas teisių gynimas teisme“, – pabrėžia A. Veselovaitė.

Toks požiūris leidžia suderinti profesionalią teisę su žmogišku jautrumu – ir būtent ši dermė viena svarbiausių jos stiprybių.

Kas lemia sėkmingą bylą?

Remiantis A. Veselovaitės praktika, galima išskirti penkias pagrindines taisykles, kurios didina sėkmės tikimybę teisme:

1. Ankstyva strateginė analizė – byla turi būti įvertinta dar prieš teismą.
2. Griežta terminų kontrolė – nė vienas procesinis veiksmas negali būti pavėluotas.
3. Vienas atsakingas advokatas – aiški atsakomybė nuo pradžios iki pabaigos.
4. Aktyvus atstovavimas – nebijoti teismo, kai to reikia.
5. Žmogiškas požiūris – matyti ne tik bylą, bet ir žmogų už jos.

„Mano patirtis rodo, kad bylas laimi ne tie, kurie teisūs, o tie, kurie geriausiai suvaldo procesą“, — sako advokatė.

Šiandien teismas yra ne tik teisės, bet ir strategijos erdvė. Net stipriausia teisinė pozicija gali būti prarasta dėl menkos procesinės klaidos.

Todėl tikras teisinis atstovavimas reiškia ne tik dokumentų rengimą, bet ir aiškų strateginį matymą, nuoseklų bylos valdymą ir drąsą ginti žmogų iki galo.

Aušra Veselovaitė savo praktika rodo, kad profesionali teisė – tai ne tik įstatymų žinojimas, bet ir gebėjimas valdyti procesą taip, kad teisingumas būtų ne tik deklaruojamas, bet ir pasiekiamas.