Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis 40-ųjų Šengeno sutarties metinių minėjime: „Šengenas yra ne tik geografinis darinys, bet ir Europos tapatybės pagrindas“

2025 m. birželio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Birželio 13–14 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Liuksemburge vykstančioje Beniliukso Parlamento plenarinėje sesijoje ir 40-ųjų Šengeno sutarties metinių minėjimo renginiuose.

1985 m. birželio 14 d. Liuksemburge, Šengeno miestelyje pasirašyta Šengeno sutartis yra kertinis Europos integracijos akmuo. Iš pradžių šią sutartį pasirašė penkios Europos valstybės: Belgija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Šengeno sutartis padėjo pagrindą laipsniškam vidaus sienų kontrolės panaikinimui, taip palengvindama laisvą asmenų judėjimą. Per pastaruosius keturis dešimtmečius Šengeno erdvė išsiplėtė iki 29 valstybių, kuriose gyvena daugiau kaip 450 mln. gyventojų. Dėl Šengeno sutarties gerokai padidėjo judumas Europos Sąjungoje – dabar asmenys gali keliauti, dirbti ir gyventi visose valstybėse narėse be patikrinimų kertant vidaus sienas.

Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinio teigimu, šiandien europiečių gyvenimo būdą lemia Šengeno zonos teikiamos galimybės: „Šengenas yra ne tik geografinis darinys, bet ir Europos tapatybės pagrindas. Vidaus sienų kontrolės panaikinimas iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą, darbą, keliones po visą žemyną. Kiekvieną dieną daugiau kaip 3,5 mln. žmonių be papildomų dokumentų ir negaišdami laiko eilėse prie patikros kerta vidaus sienas – dirbti, pažinti, mokytis, lankyti šeimos narius ir draugus. Tai sumažina resursų sąnaudas, didina darbo jėgos judumą ir stiprina Europos sanglaudą“.

„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios valstybės narės atnaujino pasienio kontrolę. Šios priemonės, dažnai įgyvendinamos reaguojant į numanomas grėsmes saugumui arba į dėl migracijos kylantį spaudimą, trikdo sklandų asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą. Antai 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija paskatino valstybes vėl įsivesti pasienio kontrolę, siekiant kontroliuoti viruso plitimą. Tokie ribojimai ženkliai paveikė maždaug 1,7 mln. asmenų, kurie kasdien kerta vidaus sienas darbo tikslais“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

Europos Parlamentas patvirtino Šengeno sienų kodekso reformą, skirtą šiems uždaviniams spręsti. Atnaujintų taisyklių tikslas – didinti Šengeno erdvės atsparumą, nustatant aiškesnes laikino pasienio kontrolės atnaujinimo gaires bei užtikrinant, kad jos būtų taikomos tik kaip kraštutinė priemonė ir galiotų tik ribotą laikotarpį. Be to, reforma siekiama gerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir stiprinti išorės sienų valdymą, mažinant vidaus sienų kontrolės poreikį.

„Baltijos Asamblėja nuolat pasisako už tvirtą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir atvirų sienų išsaugojimą Europos Sąjungoje. Atsižvelgdama į naujausias Šengeno sienų kodekso pataisas, Baltijos Asamblėja pabrėžė, kad Baltijos valstybės turi laikytis vieningo požiūrio ir rekomendavo visoms trims Baltijos valstybėms susitarti dėl bendros Baltijos valstybių pozicijos ir suvienyti pastangas tam, kad Šengeno sienų kodekso pataisos būtų kuo palankesnės Baltijos valstybėms. Rekomendacijos rezultatas – praktinis tarpvalstybinis politinis Baltijos valstybių bendradarbiavimas bei keitimasis informacija Briuselyje ir tarpžinybinis bendradarbiavimas rengiant įvairius susitikimus“, – teigė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.