Baltijos jaunimo organizacijos prašo Danijos ministrų sustabdyti dirbtinės Lynetteholmo salos projektą: Baltijos jūrai kyla grėsmė (atnaujinta)

Spalio 26-ą dieną 11 Baltijos jūros šalių nevyriausybinių organizacijų – atstovaujančių maždaug 1,5 milijono šių šalių gyventojų išsiuntė laišką Danijos transporto ministrui Thomui Danielsenui bei Danijos aplinkos ministrui Magnusui Heunicke‘ui, išreikšdami susirūpinimą dirbtinės Lynetteholmo salos projektu. Lynetteholmas – tai dirbtinė sala, kurią planuojama įrengti  šalia Kopenhagos uosto – toks darinys, pasak mokslininkų, blokuos sūraus vandens patekimą į Baltijos jūrą. Dėl to gali kardinaliai kisti jūros bioįvairovė ir dar labiau suprastėti jos ekologinė būklė.

Danija kol kas ignoruoja net savo mokslininkų nuogąstavimus

Danijos Orhuso universiteto jūros ekologijos ir biochemijos profesorius Stiigas Markageris teigia, jog dirbtinė sala blokuos deguonimi prisotinto sūraus vandens patekimą į Baltijos jūrą per Eresundo sąsiaurį.

Dirbtinė sala taps kliūtimi, kuri, pasak profesoriaus, turės reikšmingų negrįžtamų ir neigiamų padarinių Baltijos jūrai, bei visoms šalims, kurių pakrantes ji skalauja.

„Šiuo metu Danijos vyriausybė ignoruoja ne tik mus, jaunus žmones, sunerimusius visuomenės narius, tačiau ir ekspertų, mokslininkų įžvalgas bei tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Mūsų bei mūsų vaikų ateitis, visos Baltijos jūros būklė – pavojuje. Baltijos jūros būklė jau ir taip kasdien prastėja – ir šiuo metu priimamas sprendimas, kuris gali dar labiau ją pabloginti. Ar norime tokios ateities? Kokia bus Baltijos jūra po 50-70 metų? Reikalaujame Danijos Vyriausybės konsultuotis su visomis šalimis, kurias paveiks šio projekto įgyvendinimas ir stabdyti Lynetteholmo projektą,“ – sakė Marenas Hoj Muff‘as, Danijos jaunimo žaliųjų judėjimo atstovas. Ši organizacija buvo viena iš daugelio, pasirašiusių laišką Danijos ministrams.

Savo laiškuose Danijos ministrams jaunimo organizacijos prašo įsteigti nepriklausomų jūros biologų bei ekologų tarptautinę darbo grupę, kuri išanalizuotų šio ir įvairių kitų Baltijos jūroje planuojamų projektų poveikį Baltijos jūros gyvūnijai, ekologinei būklei. Taip pat pateiktų išvadas dėl įvairių darbų Eresundo sąsiauryje poveikio jūroje gyvenančioms rūšims.

Iki tol Danijos ministrų prašoma laikinai sustabdyti Lynetteholmo projekto įgyvendinimą, konsultuotis su visomis šalimis (tarp jų ir Lietuva), kurios bus finansiškai ir aplinkosaugos požiūriu neigiamai paveiktos dėl šios dirbtinės salos atsiradimo. Aktyvistai cituoja pačių Danijos aukščiausių politikų žodžius, jog „Baltijos jūros šalių bendradarbiavimas yra būtinybė, ne tik siekiant apsaugoti jūrą, bet ir dirbant kartu dėl geresnės ateities.“

„Sumažėjus sūraus ir deguonies prisotinto vandens prietakai iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą, galimai dar labiau išsiplės bedeguonė („mirusi“) Baltijos jūros zona, kuri šiuo metu apima maždaug Lietuvos dydžio teritoriją. Mažėjant Baltijos jūros vandens druskingumui, sumažės jūrinių žuvų produktyvumas. Jau dabar Baltijos jūrinių verslinių žuvų (pvz. Baltijos menkės) populiacijos stipriai sumažėję dėl per daug intensyvios žvejybos ir maisto trūkumo. Sumažėjęs vandens maišymasis su Šiaurės jūra lems tai, kad teršalai ilgiau užsistovės Baltijos jūroje ir atitinkamai sumažės tikimybė, kad Baltijos jūra išsivalys su įtekėjusiu nauju sūriu vandeniu – situaciją aiškino Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondo direktorius.

Daugiau informacijos gali suteikti:

Coalition Clean Baltic vykdantysis sekretorius Mikhail Durkin

[email protected]
(+46) 739 770 793

Vokietijos organizacijos Nature  and Biodirversity Conservation Union (NABU)

Jūros apsaugos jaunesnioji mokslininkė

Daniela Herrmann
[email protected]
+ 49 (0)162 2050373

Lietuvos gamtos fondo direktorius

Edmundas Greimas

[email protected]

+370 698 39665

Informacija kontekstui:

- Pilną Jaunimo organizacijų laišką Danijos ministrams rasite šioje nuorodoje: Baltic_youth_and_environmental_NGOs_ask_DK_Ministers_to_stop_Lynetteholm (cdn-website.com)

-  2021-ųjų birželį Danijos parlamentas balsų dauguma patvirtino Lynetteholmo projektą. Tai atvėrė kelią 2,8 km2 dirbtinės salos šalia Kopenhagos uosto. Šioje saloje būtų galima apgyvendinti dar 35,000 gyventojų ir čia pat įrengti tiek pat darbo vietų. Vis dėlto, toks ambicingas projektas turėtų būti užbaigtas tik 2070-aisiai. Daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.ccb.se/-stoplynetteholm-campaign

- Baltijos jūra yra silpnai  sūraus vandens telkinys, gaunantis deguonimi prisotintos druskos iš Atlanto vandenyno tik per tris Danijos vandenis tarp Zeanan ir Funen salų: Eresundo sąsiaurį, Great Belt ir Little Belt. Orhuso universiteto jūrų ekologijos ir biochemijos profesorius Stiigas Markageris teigia, jog net minimalus vandens sūrumo Baltijos jūroje pokytis atneš didžiulius neigiamus pokyčius šios jūros bioįvairovei ir ekologinei būklei. Detalesnė jo analizė pateikiama šioje nuorodoje. In-depth memo about possible blockage effect- Lynetteholm- prof. Stiig Markager- April 13 2023.pdf (cdn-website.com). Savo įžvalgas mokslininkas pristatė Danijos politikams šių metų balandžio mėnesį.

[4] Remiantis Jungtinių Tautų Espoo konnvencija ir Europos Sąjungos SEA/EIA direktyvomis, tokį projektą įgyvendinančios šalies vyriausybė privalo konsultuotis su kitomis šalimis, kurios gali patirti neigiamą dirbtinės salos įrengimo poveikį, nebent „aiškiai žinoma, jog reikšmingo šalies ribas peržengiančio poveikio nebus“. Šiuo atveju, Lynetteholmo projektas buvo patvirtintas nepaisant Švedijos nepritarimo ir be jokių konsultacijų su Baltijos jūros šalių, kurios gali būti paveiktos, atstovais.

Danija dėl projekto konsultavosi tik su Švedija. Švedijos Aplinkosaugos ir klimato ministras Danijos aplinkos ministrui atsiuntė laišką, kuriame primygtinai prašė nepriimti jokio sprendimo dėl Lynetteholmo kol nėra įvertintos šio projekto aplinkosauginės grėsmė ir kol nebus užbaigtos šių dviejų šalių konsultacijos dėl projekto. Praėjus mėnesiui nuo laiško gavimo Danijos parlamento nariai uždegė žalią šviesą projekto įgyvendinimui. Šis laiškas buvo laikomas paslaptyje, tačiau projektui įsibėgėjant – paviešintas.

Taip pat šių metų gegužės mėnesį šešios Švedijos vyriausybės institucijos dar kartą kreipėsi į Danijos vyriausybę dar kartą išreikšdamos nerimą dėl Lynetteholmo projekto aplinkosauginės žalos ir prašydamos paaiškinti, kokiu bus sprendžiama sūraus vandens blokavimo problema.

Į šiuos klausimus Danijos atstovai kol kas neatsakė. Laiško originalą galite peržvelgti čia:

Microsoft Word - Naturvaardsverket letter May 2023 final.docx (cdn-website.com)