Baltijos šalių finansų ministrai kreipėsi į ERPB dėl regioninės kapitalo rinkos stiprinimo

Šiandien Vilniuje Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, Latvijos finansų ministras Arvils Ašeradens ir Estijos finansų ministras Jürgen Ligi pasirašė bendrą kreipimąsi į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos stiprinimo.

Dėkodami už nuolatinį įsitraukimą ir aktyvų bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, ministrai kreipėsi į ERPB pristatydami ketinimą atnaujinti 2017 metais trijų šalių pasirašytą memorandumą, pagal kurį iki šiol buvo plėtojama bendra Baltijos šalių kapitalo rinka. Ministrų manymu, tai būtų impulsas intensyvesniam bendradarbiavimui, kuris stiprintų Baltijos regiono konkurencingumą. 

Baltijos šalių kapitalo rinkos stiprinimas prisidėtų prie šių metų kovo mėnesį EK pristatytos ES Taupymo ir investicijų sąjungos iniciatyvos, skirtos padidinti ES piliečių dalyvavimą kapitalo rinkose skatinant santaupų nukreipimą į produktyviausias investicijas. Tikimasi, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas atvers kelią tolesniam kapitalo rinkos gilinimui, suteiks daugiau investavimo galimybių, užtikrins finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir prisidės prie tarpvalstybinių kliūčių mažinimo bei kapitalo prieinamumo didinimo. 

„Reikia išlaikyti pagreitį ir toliau didinti Baltijos regiono matomumą ir konkurencingumą.  Šiame kelyje labai vertiname ERPB kaip stiprų partnerį plėtojant Baltijos šalių kapitalo rinką“, –  pabrėžė finansų ministras R. Šadžius.

ERPB adresuotame laiške įvardijamos sritys ir galimi veiksmai, kurie galėtų padėti aktyviau plėtoti regionines kapitalo rinkas. Visų pirma, tai – rinkos ir infrastruktūra. Esminis tikslas – atrasti tinkamiausius būdus, kaip paskatinti daugiau įmonių, įskaitant „vienaragius“, MVĮ ir kt., pritraukti kapitalą per Baltijos šalių prekybos vietas (apimant tiek tradicinius, tiek dvigubus listingavimus), ir išnagrinėti galimus būdus, kaip pagerinti sąveiką su kitais vertybinių popierių depozitoriumais. Antra, – institucinių investuotojų dalyvavimo skatinimas. Trečias žingsnis galėtų būti – sprendimų, kurie užtikrintų didesnę finansinių priemonių ir kitų rūšių investavimo galimybių investuotojams įvairovę ir pasiūlą, įgyvendinimas. 

Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į teisinę konvergenciją, siekiant identifikuoti esminius teisinius skirtumus, trukdančius tarpvalstybinėms investicijoms bei finansinio švietimo svarbą ir investuotojų pasitikėjimą, kuriam stiprinti galėtų pasitarnauti patikėtinių institucijos įsteigimas, kartu užtikrinantis  investuotojų teises obligacijų emisijose ir skaidrumą rinkoje.

Tikimasi, kad atnaujintą memorandumą Baltijos šalys galėtų pasirašyti 2026 m. birželio 5–7 d., kai Rygoje vyks ERPB metinis susitikimas. Tai parodytų tvirtą Baltijos šalių bendradarbiavimą tarptautinei bendruomenei, įskaitant potencialius investuotojus, Baltijos regiono bendras stiprybes ir investicinį potencialą.

Papildoma informacija:
2017 m. lapkričio 7 d. Briuselyje Baltijos šalių finansų ministrai ir Europos Komisija (EK) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo. 

Susitarimo tikslas – pritraukti investicijų sukuriant bendrą kapitalo rinką apjungiant trijų Baltijos šalių pranašumus ir įveikiant apribojimus, su kuriais jos dažnai susiduria būdamos nedidelėmis valstybėmis. Trys Baltijos valstybės susitarė kartu dirbti formuojant ir diegiant reikiamas priemones, įskaitant teisinės bazės sukūrimą ir tobulinimą, naujų priemonių diegimą ir rinkai reikalingos infrastruktūros kūrimą.

Susitarimo kontekste įgyvendinti projektai:
-    Padengtųjų obligacijų reguliavimo suderinimas: 2022 m. birželio 30 d. priėmus LR Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą, kuris buvo suderintas su analogišku Latvijos ir Estijos reguliavimu, buvo baigta kurti  bendra Baltijos valstybių padengtųjų obligacijų sistema.
-    Regioninė komercinių vekselių rinka: 2020 m. lapkričio 4 d. Baltijos šalių centriniai bankai ir ERPB pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo susitarė bendradarbiauti plėtojant stipresnę ir veiksmingesnę regioninę komercinių vekselių rinką.
-    MSCI Baltic index:  2023 m. rugpjūčio mėn. tarptautinis indeksų sudarytojas MSCI Baltijos šalių rinkoms suteikė bendrą indeksą (angl. MSCI Baltic Index).
-    Baltijos kapitalo rinkos akceleravimo fondas (MVĮ finansavimo galimybių didinimas): 2020 m. finansų ministerija kartu su Latvijos ir Estijos finansų ministerijomis bei ERPB pradėjo vykdyti Regioninio kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo projektą. Jo tikslas – investicijos į mažas ir vidutines įmones (MVĮ) bei vidutinės kapitalizacijos įmones, įtrauktas į vertybinių popierių biržą.
-    Reguliacinės aplinkos harmonizavimas. Baltijos šalys sutarė dėl nacionalinių viešojo vertybinių popierių siūlymo reikalavimų suderinimo, tai sudarys vienodas sąlygas Baltijos šalių įmonėms viešai siūlyti vertybinius popierius.