Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. spalio 29 d. LIFE IP EnerLIT projekto iniciatyva Radviliškio rajone, Šeduvoje vyko bearimių technologijų diena, į kurią susirinko ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai. Renginio metu buvo dalinamasi naudingais patarimais, padėsiančiais kovoti su kenkėjais ir tobulinti tiesioginės sėjos technologijos panaudojimą, pristatytos mokslinės įžvalgos apie dirvožemio kokybę bei pristatyti paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatai.
Ūkininko patirtis taikant tiesioginę sėją
Ūkininkas Gytis Narbutas jau daugiau nei šešis metus praktikuoja bearimį ūkininkavimą 400 ha žemės ūkio naudmenų plote. Ūkininkas savo ūkyje augina įvairias kultūras, daugiausia eksperimentuodamas su mišinių kombinacijomis – nuo žieminių vikių su kviečiais, rugiais ar miežiais iki linų su kmynais, dobilais ir liucerna. Jo tikslas – išlaikyti gyvą ir derlingą dirvožemį, todėl jau seniai nebevartoja insekticidų, fungicidų, beicų ar augimo reguliatorių, o herbicidą naudoja tik prieš sėją ar itin retais atvejais. Ūkyje nenaudojamos ir sintetinės NPK trąšos. „Nuo ekologinio ūkio mane skiria tik tas vienas herbicido naudojimo etapas“ – konstatavo Gytis Narbutas. Pasak ūkininko, nuolatiniai eksperimentai su augalų mišiniais leidžia didinti dirvos gyvybingumą, o teigiami pokyčiai akivaizdžiai matomi – dirvožemis kasmet tampa gyvesnis ir geresnės struktūros.
Vis dėlto, pereinant prie tiesioginės sėjos technologijų, kyla ir nemažai iššūkių. Didžiausias jų – užtikrinti kokybišką sėklos kontaktą su dirva, o tam reikalinga itin brangi technika. Vienos sėjamosios dažnai nepakanka: diskinė sėjamoji neužtikrina pakankamo sėklos įterpimo dėl augalinių liekanų, o noraginė, nors sėja „švariai“, išverčia akmenis ir kemšasi galiniai padargai esant dideliam augalinių liekanų kiekiui. Remiantis Gyčio Narbuto patirtimi, jei nėra galimybės turėti abiejų sėjamųjų, prioritetą verta skirti juostinio dirbimo sėjamajai. Be to, tobulinant bearimių technologijų veiksmingumą vertingu padargu yra skersuotų diskų (CrossCutter) akėčios, sujudinančios tik dirvos paviršių (3–5 cm) ir susmulkinančios paviršiuje esančias augalines liekanas, tuo pačiu pagerinančios tiesioginės sėjamosios sėjos kokybę. Tokia hibridinė technologija – derinanti labai seklų dirvos paviršiaus apdirbimą ir sėją nejudinant dirvos – leidžia prisitaikyti prie skirtingų sąlygų bei mažinti šliužų plitimą, kuris šiemet tapo itin didelė problema.
Gerėjanti dirvožemio sveikata
VDU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Jūratė Aleinikovienė pabrėžė, kad bearimis ūkininkavimas padeda išsaugoti natūralią dirvožemio struktūrą. Tradicinis žemės dirbimas keičia jos agregaciją – apverčia, supurena ir sulygina dirvą, taip pažeisdamas natūralius dirvožemio procesus. Tuo tarpu minimalus ar bearimis dirbimas išsaugo fizikinių dalelių agregatus, didina organinės medžiagos įvairovę ir skatina biologinės įvairovės gyvybingumą dirvožemyje. Tokiuose dirvožemiuose gausėja sliekų bei mikroskopinių organizmų. Kuo daugiau organinės medžiagos ir jos įvairovės, tuo didesnė mikroorganizmų, ypač grybų, įvairovė – jie ne tik skaido organiką, bet ir formuoja mikorizinius ryšius, svarbius augalų mitybai.
Docentė atkreipė dėmesį, kad labai seklus žemės dirbimas skatina hifų – grybienos siūlų – formavimąsi, o tai stiprina maisto medžiagų ciklus dirvožemyje. Ypač suaktyvėja fosforo ir geležies apykaita, o tai gerina augalų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei ilgainiui didina dirvožemio derlingumą. Taip palaikomas tvarus dirvožemio gyvybingumas, kuris yra vienas iš svarbiausių ilgalaikės dirvožemio sveikatos rodiklių.
Kova su šliužais
Kalbėdama apie šliužų plitimą, dr. J. Aleinikovienė pabrėžė, kad jų gausėjimui didžiausią įtaką daro ne bearimis ūkininkavimas, o meteorologinės sąlygos – pavasario kritulių kiekis ir temperatūra. Tyrimai rodo, kad šliužų populiacijų gausumą net 55 proc. lemia balandžio–gegužės didelis kritulių kiekis ir dirvožemio temperatūra. Šliužai sparčiausiai vystosi, kai 2 cm dirvos gylyje yra 18 °C.
Nors šliužų naikinimui dažnai naudojamos moliuskocidinės granulės, tačiau jose esantis metaldehidas kelia ekologinių rizikų – šis junginys toksiškas ne tik šliužams, bet ir kitiems organizmams, įskaitant sliekus, ir gali patekti į orą, dirvožemį ir vandenį. Todėl docentė ragina rinktis ekologiškesnius metodus: natūralius priešus, tokius kaip žygiai (vabalai, mintantys šliužais), vorai šienpjoviai, kurie minta šliužų kiaušinėliais, ar net ežiai, jonvabaliai ir gluodinai. Siekiant išsaugoti šių rūšių populiacijas svarbu tinkamai fragmentuoti laukus, kad jie nevirstų dideliais monokultūriniais laukais. Šliužus galima atbaidyti taikant ir kitas priemones, kaip medžių pelenus, kavos tirščius, grybų ar augalų ekstraktus, kurie trikdo šliužų mitybą ir sustabdo judėjimą.
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus informavo, kad nuo tiesioginių ir juostinių sėjamųjų finansavimo pradžios buvo pateikta 468 paraiškos ir numatyta skirti 29,1 mln. Eur. Pasak APVA atstovo, paraiškų skaičius auga su kiekvienu kvietimu, o finansavimo apimtys išaugo daugiau kaip 50 proc.
APVA atstovas informavo, kad 2025 m. gruodžio mėnesio pradžioje ketinama skelbti papildomą kvietimą teikti paraiškas dėl bearimių sėjamųjų įvertinus lėšų likutį, kuris susidarė nes pasikeitus aplinkybėms dalis pareiškėjų neįgyvendino sumanymo įsigyti tiesiogines sėjamąsias. Kai pareiškėjai, apsisprendę nepirkti sėjamosios ir informuoja APVA, tuomet APVA gali efektyviau panaudoti likusias lėšas ir skelbti papildomą kvietimą, nes didelė dalis ūkininkų dar laukia tokios galimybės.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
