Bepiločiai orlaiviai laimi ne tik kare, bet ir kasdienėje žmonių veikloje

Dronai šiandien jau nebėra nei vien žaislas, nei tik technologijų entuziastų hobis. Jie vis dažniau tampa įrankiu, kuriuo dirba ūkininkai, miškininkai, statybininkai, logistikos specialistai, gelbėtojai, policininkai ir pasieniečiai. Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) bepiločių orlaivių valdytojo programa rodo, kad ši sritis pamažu virsta visaverte profesija, reikalaujančia ne tik skrydžio valdymo įgūdžių, bet ir techninės, teisinės bei kūrybinės kompetencijos. Šiais mokslo metais programą baigė 12 mokinių, kartu įgydami A1/A3 nuotolinio piloto kategoriją. Kokia ateitis laukia jaunųjų specialistų?

Universalus pagalbininkas

Bepiločių orlaivių valdytojo programos profesijos mokytojas Donatas Kiudys įsitikinęs, kad visuomenė dar tik atranda tikrąsias dronų galimybes. Jo klausimas skamba tiesiai: „Tikriausiai daug kas pasakytų, kad bepiločio orlaivio paskirtis – skraidyti. Bet ar to tikrai pakanka?!“ Jo pasakojime dronas tampa labai praktišku pagalbininku tiek atliekant didelius darbus, tiek paprastose gyvenimiškose situacijose. Pašnekovas prisiminė, kaip anūkas močiutės sodyboje dronu parginė antis iš tvenkinio, o jis pats žiemą valdomu aparatu nuo kiemo takelio „nupūtė“ ką tik iškritusį lengvą sniegą. Tokios istorijos skamba paprastai, tačiau jos parodo, kaip technologija įsiterpia į kasdienį gyvenimą ir tampa naudingu darbo įrankiu.

Specialisto akimis, dronų pritaikymo mastas yra gerokai platesnis nei daug kas įsivaizduoja, o kokios galimybės atsivers integravus dirbtinį intelektą kol kas sunku nuspėti. „Apginkluotas“ multispektrine kamera jis naudojamas žemės ūkyje, kur apskridęs lauką, nustato dirvos drėgnumą, padeda apskaičiuoti degalų sąnaudas ir tiksliai parodo, kur ir kokių reikia trąšų, o kur jų geriau naudoti mažiau. Miškininkystėje dronas padeda anksčiau pastebėti kenkėjus, apskaičiuoti iškirstos medienos tūrį, atskirdamas statybinę ir malkinę medieną. Statybvietėje į orą pakeltas bepilotis orlaivis su termovizorine kamera gali įvertinti statybos darbų pažangą, pastato šiluminę varžą, identifikuoti vietas, pro kurias patiriami šilumos nuostoliai, kelių priežiūroje – sudaryti tvarkytinų gatvių žemėlapį, o logistikoje – optimizuoti sandėliavimą. Net šiukšlių konteinerių užpildymo stebėjimas dronais jau virsta pilotiniais projektais, kai sprendimai priimami pagal tiksliai surinktus duomenis.

Nuo teisės ir fizikos iki kūrybos

Kautech bepiločių orlaivių valdytojo programa, pasak D. Kiudžio, prasideda nuo to, ką daugelis įsivaizduoja mažiausiai patrauklia dalimi – teisės aktų. Mokiniai mokosi, ką galima filmuoti, kokios galioja privatumo taisyklės, kaip veikia duomenų apsauga. Būtent nuo to prasideda atsakingas valdymas. Vėliau pereinama prie drono konstrukcijos: medžiagų parinkimo, jų atsparumo, mechanikos, elektronikos, elektrotechnikos, akumuliatorių veikimo, komponentų litavimo. Mokytojas pastebi, kad korpusui sukonstruoti kartais pakanka ir kartotinės picos dėžės ar miške rastų pagaliukų, svarbu suprasti kiekvienos medžiagos privalumus ir trūkumus.

Mokymo programoje skiriama laiko ir programavimui. „Skraidantį orlaivį valdome pulteliu arba jam suformuluojame misiją. Kad tai galėtume daryti, turime suprasti programavimo pagrindus: į programą suvesti reikiamus duomenis, komandas. Nuo to priklauso, kaip aparatas veiks, skris, kokius duomenis rinks ir persiųs į kompiuterį“, – pasakoja Kautech profesijos mokytojas. Ne mažiau svarbūs ir 3D spausdinimas, braižymas specializuota programa, aerodinamika, oro masių judėjimo pagrindai ir meteorologija. Mokiniai sužino, kodėl aparatas kyla, kodėl keičia kryptį, kaip jį veikia vėjas ir kodėl skrydžio sauga priklauso nuo oro sąlygų. Specialistas primena: „Prieš keldamas droną turi išsamiai pasidomėti oro sąlygomis, vėjo greičiu ir kryptimi“. Tai nėra teorinis priedas – tai viena iš esminių profesijos dalių.

Prie technikos ir mokslo čia prisideda ir vizualinė kultūra. Mokiniai mokosi fotografijos pagrindų, objektyvų, plataus ir siauro kampo lęšių, ekspozicijos, išlaikymo, jautrumo, taip pat vaizdo apdorojimo ir 3D maketavimo. Kitaip tariant, bepiločių orlaivių valdytojo programa jungia labai skirtingas sritis ir kartu leidžia jaunam žmogui suprasti, kur jam sekasi geriausiai. „Ši specialybė užkabina daug skirtingų mokslų pagrindų“, – sako mokytojas, pridurdamas, kad baigęs programą mokinys jau aiškiau žino, kokią kryptį nori rinktis arba kokia veikla jo netraukia.

Skirtingi karjeros keliai

Liudvikui Vaitulevičiui ši programa tapo tikslingu žingsniu po privalomosios karo tarnybos. Apie šią specialybę jis sužinojo pernai, o į Kautech atėjo tikėdamasis išmokti dronus valdyti, konstruoti, remontuoti, tobulinti, perprogramuoti. Labiausiai jį sudomino techninė pusė: aparatų konstravimas ir remontas. Jis neslepia, kad su mokytoju ne kartą teko ilgai ieškoti gedimo priežasčių. „Kartais net pritrūkdavo kantrybės, tačiau būtent toks praktinis darbas man artimiausias“, – sako Liudvikas.

Jo planai taip pat aiškūs: grįžti į kariuomenę ir prisidėti prie krašto gynybos. Jis mini, kad jau formuojamos specializuotos bepiločių orlaivių pajėgos ANBO. Tokioje aplinkoje svarbu mokėti ne tik valdyti, bet ir konstruoti, tobulinti aparatą. Liudvikui atrodo, kad įgyti įgūdžiai bus reikalingi ne vien valdyti droną, bet ir rimtesnėms karinėms užduotims. Jam patraukliai skamba net galimybė ateityje mokyti kitus karius, jei tam atsivers kelias.

Šiemet 12 pirmųjų mokinių parengęs profesijos mokytojas pasakoja, kad klasėje susirinko skirtingų interesų turinčių jaunų žmonių. Vienas mokinys jau dirba kariuomenėje, dar vienas dirba prekyboje ir dronais atlieka inventorizaciją. Dar keli jaunuoliai ateitį sieja su žemės ūkiu. Vienas jų jau turi verslo planą nusipirkti įvairios paskirties dronų ir teikti paslaugas ūkininkams, kitas svarsto įgytus įgūdžius pritaikyti savo paties ūkyje. Ne tik valdyti, bet ir konstruoti dronus šiais mokslo metais išmokusi Eva Pisockaja įgūdžius ir žinias nori pritaikyti dirbdama televizijos stotyje. Tai rodo, kad ši specialybė peržengia vieno sektoriaus ribas. Ji reikalinga ne tik gynybai, bet ir verslui, žiniasklaidai, infrastruktūros priežiūrai ir paslaugoms.

Po universiteto į profesinę mokyklą

Eva į Kautech atėjo turėdama aukštąjį išsilavinimą. Ji baigė multimedijos technologijų bakalauro studijas universitete, tačiau nusprendė nestoti į magistrantūrą, o rinktis profesinį mokymą. „Nesitikėjau, kad baigusi universitetą eisiu mokytis į profesinę mokyklą, bet įsitikinau, kad šis sprendimas labai geras“, – sako Eva. Ji rinkosi labai tikslingai: dirbdama Kauno kilnojamoje televizijos stotyje pamatė, kad dronas gali palengvinti čia dirbančių specialistų darbą, padėti parodyti renginio erdvę iš viršaus. Tokią paslaugą dabar tenka pirkti iš laisvai samdomų specialistų.

Merginą labiausiai džiugino praktinė mokymo pusė: „Patiko, kad mažiau teorinės dalies, daugiau praktinės“. Konstruodama dronus ir lituodama komponentus ji galėjo daug aiškiau suprasti aparato veikimo principus. Be to, Eva pajuto, kad konstravimas ją įtraukė ir tapo pomėgiu. O štai bepiločio orlaivio valdymas tapo įdomiu iššūkiu. „Ne viskas pavyko iš karto, nes pamokas reikėjo derinti su darbu, tačiau noras tobulėti tik sustiprėjo“, – neslepia pašnekovė. Mokydamasi Kautech ji ne tik įgijo dronų valdymo kvalifikaciją, bet ir atrado naują kūrybinę sritį.

Eva jau turi nuotolinio piloto kategoriją ir po egzaminų tikisi gauti valdytojo diplomą. Ji svarsto įsigyti droną ir naujus įgūdžius pritaikyti tiek darbe, tiek asmeninėje kūryboje, galbūt ir papildomam uždarbiui. Tai puikiai iliustruoja, kad šios programos vertė neapsiriboja vienu siauru karjeros keliu.

Startas į ateitį

Kautech profesijos mokytojas D. Kiudys sako, kad apie specialybę mąstoma klaidingai, jei ji tapatinama tik su skrydžio valdymu. „Aparato valdymas šiame darbe užima nedidelę veikos dalį“, – primena jis, pabrėždamas teisės, aviacijos, inžinerijos, programavimo, fizikos, chemijos ir meteorologijos svarbą. Kitaip tariant, drono valdytojas yra ir technikas, ir analitikas, ir atsakingas naudotojas. Todėl nenuostabu, kad mokymo programa orientuota į įvairaus pasirengimo mokinius: po 10 klasės, po 12 klasės ir į tęstinę programą.

Specialistas šią programą mato ir kaip įžangą į aviacijos inžineriją. Nors šiuo metu specializuotų, dronams skirtų studijų aukštosiose mokyklose nėra, bendri aviacijos principai, aerodinaminės savybės ir techninis mąstymas čia jau išmokstami. Todėl jaunas žmogus po šios programos ne tik įgyja profesiją, bet ir realų supratimą, kur gali judėti toliau. Vieniems tai tampa startu į kariuomenę, kitiems – į žemės ūkio paslaugas, kūrybines industrijas, tretiems – inžinerijos ar aviacijos kryptimi.

Bepiločiai orlaiviai jau tapo profesine realybe. „Norėčiau, kad kiekvienas išmoktų važiuoti šiuo „dviračiu“, nes dronai gali kokybiškai, greitai ir naudodami mažai gamtinių resursų atlikti vis daugiau funkcijų“, – teigia D. Kiudys. Specialisto žodžiai apie dronų potencialą, mokinių siekis naujoves taikyti žemės ūkyje, Liudviko ryžtas grįžti į kariuomenę ar Evos sprendimas po universiteto atsigręžti į praktinę veiklą rodo, kad ši specialybė jau dabar kuria įvairias, konkrečias ir labai reikalingas karjeros kryptis.

Kauno technologijų mokymo centro informacija

Kauno technologijų mokymo centro ir asmeninio archyvo nuotraukos