Beveik 29 mln. eurų šešėlis: nelegalūs augalų apsaugos produktai gali sudaryti beveik penktadalį rinkos

Neregistruotų arba nelegaliai įvežtų augalų apsaugos produktų dalis rinkoje per pastaruosius metus reikšmingai išaugo, parodė asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. „CropLife Lietuva“ skaičiavimu, tokia dalis pinigine išraiška galėtų siekti apie 28,6 mln. eurų.

„2017 m. ūkininkai neregistruotų arba nelegaliai įvežtų augalų apsaugos produktų dalį rinkoje vertino vidutiniškai 8,5 proc., o šiemet ši dalis, jų vertinimu, išaugo iki 18,1 procento. Kai kalbame apie galimai 28,6 mln. eurų vertės nelegalių ar neregistruotų augalų apsaugos produktų dalį rinkoje, tai nėra vien šešėlinės prekybos ar valstybės negautų pajamų klausimas. Tokie produktai kelia riziką žmonių sveikatai, aplinkai ir maisto grandinei, nes jų sudėtis, kokybė ir poveikis nėra tinkamai patikrinti. Kartu jie iškreipia konkurenciją, mažina pasitikėjimą rinka ir kuria nevienodas sąlygas atsakingai dirbantiems ūkininkams“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Anot Z. Varanavičienės, ūkininkų vertinimo pokytį galėjo lemti tiek bendros šešėlinės ekonomikos priežastys, tiek šiam sektoriui būdingos aplinkybės. Augalų apsaugos produktų sektoriuje papildomą spaudimą kuria ir mažėjantis registruotų produktų asortimentas: griežtėjant vertinimo ir registracijos sąlygoms Europos Sąjungoje, per pastaruosius šešerius metus buvo uždrausta naudoti daugiau kaip 80 veikliųjų medžiagų, įskaitant biologines, o užregistruota tik viena nauja veiklioji medžiaga.

Nelegalūs produktai dažnai juda per tarptautines grandines

Nelegalūs ar neregistruoti augalų apsaugos produktai į rinką dažniausiai patenka ne atsitiktiniais pavieniais atvejais, o per tarptautines tiekimo grandines. Europos teisėsaugos institucijų duomenimis, rinkoje cirkuliuoja klastotės, draudžiami arba neteisėtai tiekiami produktai, o jų platinimas gali vykti tiek fizinėje, tiek internetinėje prekyboje.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet fiksuojami neregistruotų augalų apsaugos produktų saugojimo, naudojimo ar tiekimo rinkai atvejai: 2024 m. jų nustatyta 23, o 2025 m. – 24. Vis dėlto, pasak Z. Varanavičienės, šie skaičiai greičiau parodo kontrolės institucijų nustatytą, matomą problemos dalį, o ne visą galimą šešėlinės rinkos mastą.

„Oficialiai fiksuojami atvejai rodo, kad problema egzistuoja, tačiau akivaizdu, kad vien jie neatskleidžia viso galimo šešėlinės rinkos masto. Nelegalūs produktai gali judėti per skirtingus kanalus, būti perpakuojami, sandėliuojami ar parduodami neformaliai, todėl kontrolei svarbu matyti visą grandinę – nuo įvežimo ir platinimo iki faktinio naudojimo ūkiuose. Kuo anksčiau tokie produktai sustabdomi, tuo mažesnė rizika, kad jie pateks į laukus ir maisto grandinę“, – sako Z. Varanavičienė.

Ūkininkų supratimas apie registracijos reikalavimus stiprėja

Anot tyrimo, palyginti su 2017 m., ūkininkų supratimas apie registracijos reikalavimus stiprėja. Šiemet 62 proc. apklaustųjų nurodė, kad galima naudoti tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. 2017 m. taip manė 43 procentai.

Vis dėlto, dalis ūkininkų vis dar klaidingai vertina, kokius augalų apsaugos produktus galima naudoti Lietuvoje. Beveik kas penktas apklaustasis mano, kad pakanka produkto registracijos Europos Sąjungoje, dar 17 proc. – kad svarbiausia yra veikliųjų medžiagų atitikimas registruotiems produktams. 3 proc. ūkininkų teigia, kad svarbiausia, jog produktas sunaikintų piktžoles ar kenkėjus.

„Šie duomenys rodo, kad supratimas apie registruotų produktų svarbą auga, tačiau informavimo  ir žinių sklaidos poreikis išlieka. Lietuvoje galima naudoti tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus ir tik pagal jų etiketėje nurodytas sąlygas. Tai nėra formalumas – registracijos metu vertinama produkto sudėtis, veikliosios medžiagos, naudojimo sąlygos ir galimas poveikis žmogui, aplinkai bei augalams. Todėl vien tai, kad produktas registruotas kitoje šalyje ar turi panašią veikliąją medžiagą, nereiškia, kad jį galima naudoti Lietuvoje“, – sako Z. Varanavičienė.

Produkto registraciją galima pasitikrinti VATIS sistemoje

Pasak Z. Varanavičienės, viena paprasčiausių prevencijos priemonių yra registracijos patikrinimas prieš įsigyjant ar naudojant augalų apsaugos produktą. Informaciją apie Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus ir jų naudojimo sąlygas galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos elektroninių paslaugų portale VATIS.

„Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl produkto kilmės, registracijos ar pardavėjo patikimumo, pirmas žingsnis turėtų būti patikra VATIS sistemoje. Ten galima pasitikrinti, ar konkretus augalų apsaugos produktas yra registruotas Lietuvoje, kokioms kultūroms ir kokiomis sąlygomis jį leidžiama naudoti. Tai ypač svarbu, kai produktas siūlomas neįprastais kanalais, gerokai pigiau nei rinkoje arba be aiškių dokumentų“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Nelegalių produktų atveju saugumo garantijų nėra

Pasak asociacijos vadovės, nelegalių ar neregistruotų produktų naudojimas nėra tik teisės aktų pažeidimas. Tai gali reikšti ir neaiškią produkto sudėtį, netinkamą ženklinimą, nežinomas naudojimo normas, nepatikrintą poveikį augalams, dirvožemiui ar aplinkai.

„Kai produktas registruotas Lietuvoje, yra aiškios jo naudojimo sąlygos, normos, apribojimai ir saugos reikalavimai. Nelegalių ar neregistruotų produktų atveju šių garantijų nėra. Todėl ūkininkams svarbu nesivadovauti vien kaina ar pardavėjo pažadu, o visada pasitikrinti produkto registraciją ir įsigyti jį tik iš patikimų tiekėjų“, – teigia Z. Varanavičienė.

Susidūrus su neaiškios kilmės augalų apsaugos produktais, neįprastais pardavimo pasiūlymais ar įtarus nelegalią prekybą, svarbu tokių priemonių nenaudoti ir kreiptis į atsakingas institucijas.

Reprezentatyvų šalies ūkininkų tyrimą asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu 2026 m. gegužės mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu telefonu apklausti 255 Lietuvos ūkininkai.