Spaudos centras
Spaudos centras
Pasaulyje auganti gyventojų populiacija, klimato kaitos keliami iššūkiai bei senkantys žemės gelmių, visų pirma – naftos, ištekliai pasaulį skatina intensyvinti bioekonomiką, t. y. atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą, šių išteklių ir atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus – maistą, pašarus, iš biologinės kilmės žaliavų gaminamus produktus ir medžiagas, bioenergiją. Kitaip tariant, užsiimti tuo, ką mūsų proseneliai kadaise jau darė. Tačiau skirtumas tas, kad šiandien bioekonomiką galime vystyti į praktiką diegdami naujausius mokslo laimėjimus ir 21-ojo amžiaus technologijų pagalba taikyti ją šiuolaikinio vartotojo poreikius tenkinančių produktų, pavyzdžiui, bioplasitikų, biodegalų, gamybai.
„Sakyčiau, geras bioekonomikos vystymo pavyzdys Lietuvoje galėtų būti Kaišiadorių r. mėsinės galvijininkystės ūkio „Agrolinija“ veikla. Prieš kelerius metus šio ūkio šeimininkams kilo mintis užsidirbti ne tik iš aukštos kokybės jautienos pardavimų, bet ir iš... galvijų mėšlo. Bendradarbiaudami su Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkais ūkininkai įdiegė technologiją, leidžiančią iš mėšlo gaminti sausas, lengvas, transportabilias organines trąšas. Kitaip tariant – aukštos pridėtinės vertės produktą“, - bioekonomikos konceptą komentuoja Baltijos šalių žemės ūkio, miškininkystės ir veterinarijos universitetų tinklo (BOVA UN) Koordinacinio komiteto pirmininkė Virginija Kargytė.
Pašnekovės teigimu, bioekonomikos vystymo linkme pirmąjį rimtą žingsnį jau žengė ir mūsų valstybė – šiais metais Ūkio ministerijos užsakymu ASU mokslininkai, vadovaujami prof. Vlados Vitunskienės, drauge su Lietuvos energetikos instituto, Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto bei Latvijos žemės ūkio ir Estijos gyvybės mokslų universitetų ekspertais parengė Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją. Taikant skirtingus prognozavimo metodus nustatyta, kad ilgalaikėje perspektyvoje, iki 2030 m., kryptingai vystomas bioekonomikos sektorius mūsų šalyje nuo dabar sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės, siekiančios 4,7 mlrd. Eur, galėtų sugeneruoti iki 9,1 mlrd. Eur kasmet, t. y. išaugti beveik dvigubai. Tačiau tam pirmiausia reikia priimti politinį sprendimą ir sukurti valstybinę bioekonomikos vystymo strategiją, kurioje būtų numatyti reikalingi teisinės, mokestinės ir verslo aplinkos pokyčiai šio sektoriaus plėtrai, taip pat suformuluotos atitinkamos užduotys valstybinėms bei mokslo institucijoms.
„Bioekonomikos vystymas – šiuo metu yra itin aktuali tema visame pasaulyje. ES strategija šiuo klausimu buvo parengta 2012 m., JAV – tais pačiais metais buvusio šios šalies prezidento Barako Obamos inciatyva. Skandinavija, kai kurios kitos Europos šalys jau yra pasitvirtinusios ir savo nacionalines bioekonomikos plėtros strategijas, nemažai ES šalių dabar analizuoja tokią galimybę. Lietuvai, siekiant didinti savo konkurencingumą ribotų išteklių pasaulyje, reikalinga neatsilikti“, - neabejoja ASU atstovė.
Pašnekovės žodžiais, bioekonomika nėra atskiras ūkio sektorius – tai „voratinklio“ principu veikiantis mechanizmas, įtraukiantis daug įvairių žaidėjų: žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, akvakultūrą, maisto, gėrimų, tabako, medienos produktų, baldų, popieriaus, tekstilės, drabužių ir odos gamybos, chemijos pramonės, farmacijos ir kosmetikos bei paslaugų sektorius ir, be abejo, vartotojus.
„Į bioekonomiką pasaulis atsigręžė neatsitiktinai. Ji gali reikšmingai sumažinti neatsinaujinančių žaliavų (naftos, dujų, akmens anglies) importo poreikį, energetinius kaštus, padidinti šalių energetinį saugumą, sukurti aplinką inovatyvių produktų atsiradimui bei jų eksportui, taigi ir visos ekonomikos augimui“, - vardija V. Kargytė. Jos pastebėjimu, Lietuvai, esančiai demografinėje duobėje, šiandien gal ir sunku suvokti iššūkio mastą, tačiau pasaulyje gyventojų skaičius sparčiai auga, maisto poreikis didėja, todėl jo reikia vis daugiau. Pagal 2009 m. prognozę, iki 2050 m. maisto paklausa pasaulyje gali išaugti net 70 proc. Todėl vienas bioekonomikos uždavinių – užtikrinti aprūpinimą maistu ir jo saugą. Juolab kad tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, nerimaujanti dėl neatsakingo antibiotikų bei pesticidų naudojimo žemės ūkyje, taigi ir maisto gamyboje. „JAV šiuo atveju yra pasirinkusi kiek kitą kryptį. Jei europiečiai aktyviai pasisako už natūralaus maisto gamybos skatinimą ir labai konservatyviai žiūri į genetiškai modifikuotus produktus, amerikiečiai – priešingai. Jie kaip tik didžiausią proveržį mato dirbtinio maisto kūrime laboratorijose. Šiandien šios srities startuolius finansuoja tokie investuotojai kaip pasaulinės IT korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, tarptautinio konglomerato „Virgin Group“ įkūrėjas Ričardas Bransonas. Sėkmės atveju tai būtų revoliucija, tačiau kol kas niekas negali pasakyti, daugiau žalos ar naudos tokie dirbtiniai produktai padarytų žmogaus sveikatai“, - europietiškąjį ir amerikietiškąjį bioekonomikos vystymo modelius komentuoja V. Kargytė.
Tačiau ASU atstovė neabejoja, kad bioekonomika gali reikšmingai prisidėti siekiant išlaikyti tvarias žemės ūkio sistemas, nes nuolat alinamo dirvožemio resursai nėra beribiai ir apie tai taip pat vis garsiau kalbama visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Vokietija dirvožemį turtindamos bioproduktais, o ne vien cheminėmis trąšomis šiuo požiūriu jau yra gerokai pažengusios į priekį.
Pašnekovės teigimu, bioekonomika turėtų būti integruota į bendrą šalies ūkio sistemą. Mat maisto, medienos, baldų, tekstilės pramonės šakose neišvengiamai susidaro daug atliekų. Ir visos šios atliekos yra potencialas gaminti pridėtinę vertę turinčius produktus. „Įsivaizduokime, kad ūkininkui kyla aplinkosaugos problema, kaip nedeginant utilizuoti kenkėjų pažeistus bulvienojus. O galbūt gali rastis įmonė, kuri iš šios organinės medžiagos gali gaminti naudingus produktus ar medžiagas? Europos šalyse vykstančių parodų metu jau demonstruojamos automobilių padangos, kurių viena sudėtinių dalių – piktžolėmis laikomos pienės. Europos lyderiai šiuo atveju vėlgi yra skandinavai, kurie biožaliavas vis plačiau naudoja statybos medžiagų, chemijos, tekstilės, baldų gamybos pramonėje ir ateityje planuoja atsisakyti iškastiniais ištekliais grįstų produktų“, - pasakoja pašnekovė.
Jos žodžiais, galutinė biologinių žaliavų stotelė – krosnis biojėgainėje. Tačiau klausimas, ar kartais į šią stotelę žaliava patenka ne per anksti. Todėl šiuo atveju būtina visų sektorių sinergija – nuo aukščiausios pridėtinės vertės farmacijos, kosmetikos produktų gamintojų iki statybos medžiagų, pašarų, trąšų gamybos sektorių. Kitaip tariant, reikalinga strategija ir iniciatyvos, kad biomasė būtų panaudojama kuo efektyviau.
„Turint omenyje, kad ne tik iškastiniai, bet ir gamtiniai resursai yra riboti, gyvenimas skatins juos eksploatuoti atsakingiau. Lietuva vis aktyviau orientuojasi į eksporto rinkas, siekia prisitraukti užsienio investuotojų. Tačiau pažangios pasaulio šalys jau dabar daug palankiau žiūri į tuos partnerius, su kuriais požiūris į aplinkos tausojimą ir žaliąsias inovacijas sutampa“, - neabejoja ASU atstovė.
Pasak V. Kargytės, vystant bioekonomiką itin svarbiu žaidėju tampa vartotojas – kiek jis yra pasiryžęs vartoti atsakingai, brangiau mokėti už aplinkai draugišką produktą, palaikyti vietinę maisto rinką ir gamintojus, mažinti išmetamų šiukšlių kiekį.
„Skaičiai yra gąsdinantys. Atlikta studija, kuria bandyta nustatyti, kiek maisto ES iššvaistoma, atskleidė, kad vienam europiečiui per metus tenka net 170 kg tokių atliekų. Suprantama, dalis jų susidaro pirminės gamybos grandyje, prekybos, viešojo maitinimo sektoriuose, tačiau didžiausi švaistytojai vis dėlto yra patys vartotojai. Todėl viena bioekonomikos užduočių – skatinti atsakingą vartojimą, mažesnių pakuočių gamybą, ilginti kai kurių produktų, pavyzdžiui, ryžių, makaronų vartojimo laiką, nurodomą etiketėse“, - komentuoja pašnekovė.
Siekiant vystyti bioekonomiką svarbiausias vaidmuo tenka mokslui bei naujų technologijų vystymui. „Lietuvos mokslo potencialas kai kuriose bioekonomikos srityse šiandien yra pasaulinio lygio. Tą puikiai iliustruoja prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos sukurtas naujas genomo redagavimo įrankis, prof. Vlado Bumelio veikla farmacijos biotechnologijos srityje bei daugelio kitų mokslininkų darbai. Taigi puikios idėjos lietuviškos, bet jas įsigyja ir toliau vysto užsieniečiai. Todėl Lietuvai gyvybiškai reikia strategijos, kuri padėtų fundamentinį mokslą bei jo sukurtas inovacijas komercializuoti“, - įsitikinusi V. Kargytė.
Varomuoju bioekonomikos varikliu, pašnekovės nuomone, turėtų tapti Lietuvos jaunimo verslumo ugdymas. 2016 m. ASU inicijavo Lietuvos dalyvavimą globaliame studentų verslumo tyrime. Tyrimo rezultatai atskleidė bendrą tendenciją: kuo šalyje pragyvenimo lygis aukštesnis, tuo studentų, norinčių imtis verslo, mažiau. Versliausius studentus galime sutikti besivystančiose šalyse, kaip Indija, Kinija, kuriose nuosavą verslą jau studijų metu bando kurti net 50 proc. studentų. Lietuvoje tokių studentų beveik 13 proc. Atsižvelgiant į tai, kad šalyse su panašiu BVP vienam gyventojui (Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje) fiksuotas aukštesnis studentų verslumo lygis, Lietuva turi potencialą gerinti savo rezultatą. Lietuvos studentai geriausiai įsivertino savo lyderystės ir komunikacijos gebėjimus, pakankamai gerai – produktų ir paslaugų kūrimo bei verslo valdymo kompetencijas, prasčiausiai – naujų verslo galimybių nustatymo ir jų komercinimo gebėjimus. Tai rodo, kad didesnis dėmesys skatinant Lietuvos studentų verslumą, turėtų būti skiriamas pradinėse verslo idėjų generavimo ir partnerių paieškos stadijose.
„Bioekonomika turėtų būti įdomi versliam jaunimui. Tam teigiamas prielaidas sudaro tai, kad jaunimas nori imtis kažko naujo – vos vienas kitas studentas planuoja perimti tėvų ar kitą veikiantį verslą. Jie inovatyvumą vertina kaip vieną iš svarbiausių verslo sėkmės faktorių, o klimato kaitą bei jos galimus padarinius, remiantis 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, laiko didžiausia grėsme tarp kitų globalių grėsmių, kaip kariniai konfliktai, pajamų nelygybė. Mūsų jaunimui šiandien, sakyčiau, yra erdvės pademonstruoti savo lyderystę, nes šalyje vykdomos programos, suteikiančios sąlygas ir finansavimą plėtoti inovatyvias idėjas, vystyti naujų produktų gamybą. Be abejo, atkaklumo norint įrodyti naujo produkto perspektyvumą bei prisitraukti investuotojus reikia, bet jo visada reikia siekiant bet kokio užsibrėžto tikslo. Nuo ateinančių mokslo metų, siekiant gabius jaunuolius dar labiau motyvuoti bei paskatinti jų susidomėjimą bioekonomika, startuos nauja unikali magistrantūros programa, orientuota į bioekonomikos verslo ir inovacijų šiame versle valdymą. Šios programos rengėjai – Estijos gyvybės mokslų, Latvijos žemės ūkio ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Taigi trijų Baltijos šalių magistrantai drauge studijuos Estijoje Tartu, Latvijoje Jelgavoje bei Kaune. Jiems bus suteikta galimybė susipažinti su visų trijų šalių pasiekimais bioekonomikos srityje, užmegzti naudingus kontaktus šiose šalyse ir gauti visų trijų universitetų baigimo diplomus. Tad turime tikėtis, kad bioekonomika Baltijos šalių regione netrukus įgis naują pagreitį. O artimiausias jos stimulas turėtų būti lapkričio mėnėsį vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2017: Bioekonimikos iššūkiai“. Čia bioekonomikos tema diskutuos mokslininkai ir praktikai iš daugiau nei 20 pasaulio šalių“, - reziumuoja V. Kargytė.
Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos pristatymas Aleksandro Stulginskio universitete lapkričio 8 d. 10 val. ASU III rūmų 610 aud.
Maloniai kviečiame dalyvauti.