Biuras persikelia į lauką: kodėl darbo vieta nebūtinai turi keturias sienas?

Esame įpratę, kad darbas vyksta biure, o studijos – auditorijoje. Tačiau ar šioms veikloms iš tiesų būtinos keturios sienos? Darbas, susitikimai ar net paskaitos gali persikelti į lauką, o miesto žaliosios erdvės tapti ne tik poilsio, bet ir darbo, mokymosi bei kūrybos vieta.

Tarptautinė lauko biuro diena pasaulyje minima birželio 11-ąją, tačiau Lietuvoje ši idėja jau peržengė vienos dienos ribas – jai skiriama visa savaitė. Kauno technologijos universitetas (KTU) žengė dar toliau: šiemet universiteto bendruomenė įvairias darbo ir veiklų lauke formas išbandė visą birželį.

„Lauko biuro idėja – tai daugiau nei galimybė tiesiog pakeisti darbo vietą. Ji skatina atkreipti dėmesį į tai, kaip mus supanti aplinka veikia savijautą, kūrybiškumą, gebėjimą susikaupti ir tarpusavio ryšius“, – sako KTU darbuotojų gerovės programos „Kaip tu?“ kuratorė Greta Kotova.

Nuo simbolinio žingsnio iki besiformuojančios tradicijos

Lauko biuro idėja KTU pradėta plėtoti 2025 m., kai viena iš bendruomenės iniciatyvų paskatino universitetą prisijungti prie Tarptautinės lauko biuro dienos.

„Iš pradžių lūkesčiai buvo gana kuklūs – atrodė, kad tai bus prasmingas, tačiau labiau simbolinis žingsnis, paskatinsiantis bendruomenę išbandyti darbą lauke. Vis dėlto žmonėms pradėjus įsitraukti, iniciatyva sulaukė gerokai daugiau susidomėjimo, nei tikėjomės“, – pasakoja idėjos iniciatorė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentė dr. Inga Gurauskienė.

Pasak KTU mokslininkės, iniciatyva greitai peržengė vienos dienos renginio ribas. Vieni darbuotojai įprastus darbus prie kompiuterio perkėlė į lauką, kiti čia rengė studentų konsultacijas.

„Vienu įsimintiniausių momentų tapo akademinio himno „Gaudeamus“ repeticija lauke, rengiantis diplomų įteikimo šventei. Tai parodė, kad lauko erdvės gali tapti vieta ne tik individualiam darbui, bet ir akademinėms tradicijoms puoselėti“, – praėjusių metų patirtimi dalijasi I. Gurauskienė.

Lauko biuro idėja peržengia universiteto ribas

Pirmoji patirtis paskatino lauko biuro idėją KTU plėtoti toliau. 2026 m. prie jos prisidėjo darbuotojų gerovės programa „Kaip tu?“, birželį kvietusi bendruomenę daugiau veiklų perkelti į lauką. Siekiama, kad ilgainiui darbas lauke taptų ne tik progine iniciatyva, bet ir natūralia universiteto kasdienybės dalimi.

Šiemet KTU bendruomenė dalyvavo ir Lauko kultūros sesijoje-dirbtuvėse. Jų metu dalyviai išbandė skirtingas universiteto ir miesto erdves, vertino, kokioms veikloms jos tinkamiausios, ir ieškojo būdų, kaip dažniau darbą, studijas bei susitikimus perkelti į lauką.

Tačiau lauko biuro idėja neapsiriboja vien KTU. Prie jos sklaidos prisideda universiteto alumnė Sandra Galdikaitė, Lauko biuro iniciatyvos skleidėja Lietuvoje, prieš metus pradėjusi aktyviai populiarinti šią praktiką Lietuvoje. Šiemet ji vedė lauko biuro sesijas ir konsultavo organizacijas, norinčias išbandyti darbą lauke. Jos iniciatyva įkurta ir organizacija „Lauko biuro Lietuva“.

Tuo metu Australijoje studijas tęsianti KTU absolventė Evelina Lekešiūtė lauko biuro koncepciją pristato vietos organizacijoms ir įmonėms bei ieško būdų, kaip ją pritaikyti kitokio klimato ir darbo kultūros sąlygomis.

„Smagu matyti, kad iniciatyva gyvuoja ir už universiteto ribų. Tai rodo, kad darbas lauke gali būti aktualus ne tik akademinei bendruomenei – ši praktika atranda vietą skirtingose organizacijose ir net skirtingose šalyse“, – teigia I. Gurauskienė.

Lauko biuras – ir mokslinių tyrimų akiratyje

Lauko biuro idėja KTU ne tik išbandoma praktiškai, bet ir tyrinėjama moksliškai. Magistro studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ studentė Kotryna Krasauskaitė baigiamajame darbe analizavo KTU studentų miestelio žaliąsias erdves ir vertino, kiek jos pritaikytos darbui bei studijoms lauke. Jai labai pagelbėjo GIS specialistas Aidas Gudaitis, reikšmingai prisidėjęs prie tyrimo atlikimo ir GIS žemėlapio sudarymo.

Tyrime pasitelktos geografinės informacinės sistemos (GIS), leidusios įvertinti studentų miestelio erdves, o bendruomenės apklausa padėjo išsiaiškinti jos poreikius ir požiūrį į darbą bei studijas lauke.

Nors 53,5 proc. respondentų norėtų dažniau uždaras patalpas iškeisti į lauko erdves, 58,1 proc. šiuo metu jomis darbui ar studijoms nesinaudoja.

Labiausiai respondentai lauko erdves norėtų naudoti poilsiui tarp paskaitų (72,1 proc.), kūrybiniam darbui (60,5 proc.) ir neformaliems susitikimams (55,8 proc.). Dažniau dirbti ar mokytis lauke trukdo praktinės priežastys – pavėsio ir tam pritaikytos infrastruktūros trūkumas.

Vienas praktinių tyrimo rezultatų – KTU studentų miestelio žemėlapis-gidas, padedantis atrasti darbui, studijoms ar poilsiui lauke tinkamas vietas. Jame, remiantis bendruomenės apklausos rezultatais, pažymėtos skirtingo tinkamumo erdvės – nuo labiausiai iki mažiausiai pritaikytų veikloms lauke.

Šios erdvės pasižymi dideliu potencialu darbui lauke, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jos jau yra tam pritaikytos. Studentės darbe analizuojami galimi scenarijai, kaip šios erdvės galėtų būti pritaikytos bendruomenės poreikiams.

Tyrimo išvados taip pat pasitelkiamos rengiant siūlymus, kaip studentų miestelio lauko erdves būtų galima geriau pritaikyti bendruomenės poreikiams. Darbo ir studijų lauke galimybės nagrinėjamos ir tarptautiniame „Erasmus+“ projekte SWEPPP („Sustainable Well-being – education for personal, professional and planetary well-being“), kuriame dėmesys skiriamas asmeninei, profesinei ir planetos gerovei.