Spaudos centras
Spaudos centras
Užsieniečių integracija yra dvipusis procesas: tam reikia ir pačių užsieniečių pastangų, ir visuomenės atvirumo bei tolerancijos. Vilniuje šiuo metu gyvena apie 75 tūkst. užsieniečių, atvykėlių kiekvienais metais daugėja, tačiau tik nedidelė jų dalis aktyviai įsitraukia į miesto politinį ir pilietinį gyvenimą. Kodėl taip yra ir kaip situaciją galima pagerinti?
Šiuo klausimu „International House Vilnius“ kviečia vilniečius diskutuoti diskusijų festivalyje „Būtent!“, kuris vyks šių metų rugpjūčio 29-30 d. Bernardinų sode, Vilniuje.
Kas devintas vilnietis yra užsienietis
Pirmiausia, svarbu suprasti, ką vadiname užsieniečiais. „International House Vilnius“ užsieniečiais dažniausiai laikome asmenis, neturinčius Lietuvos pilietybės – nesvarbu, ar jie atvyko iš Europos Sąjungos šalių, ar iš trečiųjų šalių. Vis dėlto pastebima, kad šios sąvokos ribos tampa vis labiau neaiškios, nes nemažai užsieniečių jau ilgą laiką gyvena Lietuvoje, kalba lietuviškai ir aktyviai prisideda prie miesto gyvenimo.
Maždaug kas devintas vilnietis yra užsienietis. Absoliuti dauguma Vilniuje atvykusių užsieniečių atvyksta mokytis arba dirbti. Yra ir tokių užsieniečių, kurie yra susituokę su Lietuvos piliečiais, todėl jų statusas jau kitoks. Nepriklausomai nuo atvykimo priežasties, užsieniečių galimybės dalyvauti miesto politiniame gyvenime dažnai būna ribotos – tai lemia jų turimos politinės teisės.
Kodėl užsieniečiai neaktyvūs miesto politikoje?
Politinės teisės užsieniečiams Lietuvoje priklauso nuo jų migracijos statuso, todėl dalyvavimas politiniame gyvenime, savivaldos rinkimuose, galimas tik tiems, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi, dažniausiai jį įgiję po penkerių metų nuolatinio gyvenimo šalyje. Laikiną (dažniausiai dvejų metų) leidimą turintys užsieniečiai neturi teisės balsuoti ar kandidatuoti.
Teisinėje bazėje nėra skirtumo tarp ES ir trečiųjų šalių piliečių teisių balsuoti, tačiau praktikoje ES piliečiai greičiau gauna nuolatinio gyventojo statusą, nes jų migracijos procesas paprastesnis. Gavę nuolatinį leidimą gyventi, užsieniečiai gali ne tik balsuoti, bet ir kandidatuoti į savivaldybių tarybas. Toks atvejis Vilniuje jau buvo, tačiau tai išlieka labai reti pavyzdžiai.
Užsieniečių pilietinis aktyvumas neturėtų būti suvokiamas vien tik balsavimo teisės prasme. Jie gali reikšti savo nuomonę, dalyvauti protestuose, teikti rekomendacijas miesto valdžiai ir taip aktyviai prisidėti prie miesto kūrimo. Tarkim, jeigu susiburtų iniciatyvinė užsieniečių grupė ir pateiktų rekomendacijas „International House Vilnius“, sakydami: „turime dešimties punktų sąrašą, kaip galima pagerinti užsieniečių integraciją mieste“ – tai nebūtų politiškai reglamentuota ar draudžiama. Tai – viešas kreipimasis, rekomendacija.
Nors užsieniečių iniciatyva Vilniaus pilietiniame gyvenime itin praverstų, pastebime, kad tokio aktyvaus dalyvavimo vis dar trūksta. Priežastys – informacijos ir diskusijų apie užsieniečių galimybes stoka. Tokios viešos iniciatyvos kaip diskusijų festivalis „Būtent!“, gali tapti puikia platforma, padedančia tiek iš užsienio atvykusiems vilniečiams, tiek vietos gyventojams geriau suprasti, kaip aktyviai įsitraukti į miesto politinį gyvenimą ir prisidėti prie jo formavimo.
Užsieniečių integracijai reikalinga lietuvių tolerancija
Pagal apklausas matome, kad labiausiai atvykėliams iš užsienio rūpi du aspektai – integracija ir tolerancija. Užsieniečiai jaučia, kad tolerancija Lietuvoje nėra labai aukšta, todėl jiems dažnai sunku įsilieti į lietuviškas bendruomenes.
Lietuvių požiūris į užsieniečius taip pat vis dar iššūkis: paklausus, šalia ko žmonės nenorėtų gyventi, tarp dažniausiai minimų variantų vis dar atsiduria konkrečios tautybės, religijos ar apskritai – užsieniečiai. Tai rodo, kad visuomenėje tebėra gajų išankstinių nuostatų ir baimių, kurios trukdo kurti įtraukesnę aplinką.
Šiuo metu didžiausias integracijos iššūkis – visuomenės tolerancijos trūkumas ir silpnas bendruomeniškumo jausmas. Užsieniečiams sunku tapti pilnaverte bendruomenės dalimi, nes mes, lietuviai, patys dažnai nežinome savo kaimynų ir neturime stiprios bendruomeninės tradicijos. Integracija – tai abipusis procesas: užsieniečiai turi dėti pastangas, tačiau ir mes, Lietuvos piliečiai, turime būti pasirengę juos priimti.
Todėl, kai svarstome, ką migrantai turėtų daryti, kad sėkmingai įsilietų į mūsų visuomenę, būtina kalbėti ir apie tai, ką mes turime daryti, kad jie galėtų integruotis. Pavyzdžiui, jei atvykęs žmogus mokosi kalbos, o mes vis tiek nesame tolerantiški, nenorime net lietuviškai su juo bendrauti – apie kokią integraciją galime kalbėti?
Kas padeda tapti pilnaverčiu gyventoju?
Vienas veiksmingiausių integracijos skatinimo būdų – „vieno langelio“ principas, paslauga, kai vienoje vietoje užsieniečiai gali gauti visą svarbiausią informaciją iš skirtingų institucijų. Vilniuje jis jau veikia „International House Vilnius“ – čia užsieniečiai gali gauti informaciją iš institucijų kaip „Migracijos departamentas“, „Užimtumo tarnyba“, „VMI“, „Sodra“. Šis modelis ne tik taupo laiką, bet ir efektyviai sprendžia kompleksinius klausimus, su kuriais susiduria atvykėliai.
Kitų Europos miestų patirtis rodo, kad svarbiausia yra praktinės integracijos iniciatyvos, bendri renginiai ir vieša diskusija apie užsieniečių politines bei pilietines teises. Vilnius jau žengia šiuo keliu – reguliariai organizuojami renginiai, tokie kaip „Vilnius is my city“, kurie suartina skirtingas kultūras ir tautybes.
Kviečia diskutuoti festivalyje „Būtent!“
Kad Vilnius taptų dar atviresnis tarptautinei bendruomenei, būtina imtis aktyvių veiksmų - užtikrinti aiškią informaciją užsieniečiams, stiprinti jų matomumą miesto gyvenime, skatinti toleranciją ir daugiau kalbėti apie integracijos, taip pat ir politinės, svarbą. Juk tik mieste, kuriame visi jaučiasi pilnaverčiais gyventojais, gera gyventi visiems.
„International House Vilnius“ kviečia vilniečius ir miesto svečius prisijungti prie šio svarbaus pokalbio diskusijų festivalyje „Būtent!“, kuris vyks rugpjūčio 29-30 d. Bernardinų sode. Festivalio metu „International House Vilnius“ rengs daugiau nei 7 diskusijas, skirtas integracijos, bendruomeniškumo ir įtraukties temoms.