„Buvau labai nusivylęs savo profesija“: kaip gimė architekto Shigeru Ban legenda

Rugsėjo 22 d. VILNIUS TECH Architektūros fakultete įvyko atvira vieno žymiausių pasaulio architektų, Pritzkerio premijos laureato Shigeru Ban paskaita. Pirmą kartą Baltijos šalyse apsilankęs japonų kūrėjas papasakojo savo spalvingą karjeros istoriją, kurioje amžina tik viena – noras padėti žmogui ir tikėjimas, kad architektas turi didesnę galią nei tenkinti užsakovo įnorius. O į statybines medžiagas ir reglamentus jis kviečia pažvelgti iš esmės kitaip.

Kur žirafa? Tokį klausimą išgirdo architektas Shigeru Ban, kai užsakovė atėjo apžiūrėti beveik baigto pastato. Žirafa buvo nupiešta projekto pristatymo eskizuose – tiesiog tam, kad būtų galima geriau suprasti erdvės mastelį. Bet užsakovė manė kitaip ir pareiškė nepriimsianti pastato, kol nebus žirafos.

„Ji buvo labai nusivylusi, kad žirafos nėra. Tai ne juokas. Tai tikra istorija. Išleidau visus savo pinigus žirafai pagaminti ir tik tada pavyko baigti projektą“, – pasakojo architektas, nors „Nicolas G. Hayek“ centrą pirmiausia pamename tikrai ne dėl žirafos.

Shigeru Ban apie savo patirtis ir atradimus pasakoja būtent taip: sudėtingiausius dalykus praskiedžia humoru ir gyvenimišku absurdu, o paprastose kasdieniškose situacijose atranda labai rimtas architektūrines problemas. O paskaitą jis pradėjo nuo prisipažinimo, kuris jo karjeroje ir tapo lemtingu posūkiu.

„Buvau labai nusivylęs savo, kaip architekto, profesija. Istoriškai architektai dirbo privilegijuotiems, kurie pastatus naudojo savo galiai parodyti. Aš norėjau savo žinias panaudoti ir plačiajai visuomenei, net ir žmonėms, kurie dėl stichinių nelaimių neteko namų“, – pasidalijo jis.

Atrasti formą, o ne ją kurti

Daugeliui Shigeru Ban kūryba asocijuojasi su popieriniais vamzdžiais ir pateikiama kaip tvarios architektūros pavyzdys. Tačiau 1985 m. jam pradėjus eksperimentus, pasaulyje apie tai buvo menkai kalbama ir jo tikslas nebuvo tapti „žaliuoju architektu“ – tuo metu jis teieškojo pigesnės alternatyvos medienai.

Visą savo karjerą jis ypatingą dėmesį skiria medžiagų savybių pažinimui, prioritetą teikia vietinėms medžiagoms ir siekia, kad būtų sunaudojama kuo mažiau, pasiekiant kuo daugiau: „Atrasti formą, o ne ją kurti. Būtina suprasti medžiagos savybes, kad surastume tinkamą formą, kuriančią kuo daugiau erdvės ir sunaudojančią kuo mažiau medžiagų ir energijos“.

Shigeru Ban visada mąsto ne „kokia medžiaga prestižinė?“, o „ką turime čia?“ – juk krizinėje situacijoje naudosime tai, kas po ranka, o brangesnė medžiaga nebūtinai prieinama visiems ir neretai, geriau pažinus pigesnes alternatyvas, galima sukurti netikėtų rezultatų.

Įdomiausias elementas – jungtis

Architektas vizito metu dalyvavo VILNIUS TECH Architektūros studentų „Eksperimentinės architektūros“ modulio peržiūroje (vadovai architektai I. Davulytė ir doc. Š. Petrauskas).

Studentai intensyviame kurse nagrinėjo būsto nukentėjusiems nuo nelaimių žmonėms problematiką. Jie ieškojo sprendimų, kaip išnaudojant lengvai randamas vietines žaliavas, kad nukentėjusieji galėtų greitai ir nesudėtingai susikonstruoti pastogę.

Meistras pasidalino savo įžvalgomis su studentais ir pirmiausia atkreipė dėmesį į erdvinių struktūrų atsparumą kintančiam aplinkos poveikiui bei konstrukcinėms jungtims.

„Erdvinėje struktūroje pati įdomiausia vieta yra jungtis, skirkite tam pakankamai laiko“, – dalino jis patarimus VILNIUS TECH studentams. Būtent konstrukciniai sprendimai, jungtys yra vienas iš išraiškingiausių architekto kūrybos akcentų.

Architekto galia ir atsakomybė

„Žemės drebėjimai nežudo žmonių. Žudo sugriuvę pastatai. Tai architekto atsakomybė“, – teigia Shigeru Ban. Tačiau taip pat pažymi, kad architektai turi daugiau užsakymų, kai reikia atstatyti miestą. Vis tik jis kviečia susimąstyti, kad žmonėms reikia kažkur gyventi, kol bus įgyvendinti projektai.

Kūrėjas įsitikinęs, kad turime daugiau galių nei popierių ir pieštuką – jis pats vyko į Ženevą, Jungtinių Tautų biurą, nors nebuvo sutarto susitikimo – architekto netenkino matyta pabėgėlių stovykla Ruandoje. Laimei, sutiko vokiečių architektą, atsakingą už pastogių statybą ir laikui bėgant projektas Ruandoje tapo vienu iš daugelio padedančių žmonėms.

Po katastrofų pasaulyje įprasta žmones apgyvendinti vienoje didelėje erdvėje, kaip kad sporto salėje, bet Shigeru Ban tam visiškai nepritaria ir pabrėžia orumo užtikrinimą: „Privatumas yra viena pagrindinių žmogaus teisių.“ Taip gimė paprasta pertvarų sistema iš popierinių vamzdžių ir audinio, kuri nuolat evoliucionuoja ir padeda žmonėms visame pasaulyje.

Kas yra laikina, o kas pastovu?

„Net betoninė konstrukcija, jeigu ji pastatyta tam, kad uždirbtų pinigus, yra laikina. Po 30 ar 40 metų tokį pastatą gali tekti nugriauti, kad jo vietoje iškiltų pelningesnis. O popierinis pastatas, jeigu žmonės jį pamilo, gali likti“, – pasakoja architektas.

Kobėje, Japonijoje, po įvykusio žemės drebėjimo sukūrė laikinus statinius gyventi, kurių pamatai buvo daromi iš smėliu pripildytų alaus dėžių, o sienos – iš popierinių vamzdžių. Tiesa, architektas su komanda buvo nusivylę, kai kreipėsi į vietinį alaus gamintoją dėl dėžių ir gavo tuščias dėžes be alaus. Bet žmonės ten gyveno ne vienerius metus.

Iš popierinių vamzdžių ir medžio jis sukūrė ir 700 vietų bažnyčią Naujojoje Zelandijoje, kai mūrinė bažnyčia sugriuvo po 2011 m. įvykusio žemės drebėjimo. Maldos namai turėjo būti laikini, tačiau vilties ir miesto atgimimo simboliu tapusi bažnyčia vis dar stovi ir traukia turistus.

Iššūkiai Ukrainoje

Kai 2022 m. prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, Ban naujienose pamatė vaizdus, kuriuos jau buvo matęs kitose pasaulio vietose. Jo komanda kartu su savanoriais iš Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Berlyno ir Paryžiaus pradėjo gaminti pertvaras evakuacijos centrams ir dalinti lengvas krosneles šildymui netekus elektros.

Netgi kartu su Ukrainos partneriais rengia vieną ambicingiausių projektų – apie 25 000 kv. m ligoninės korpusą, statomą iš vietoje pagamintos kryžmai sluoksniuotos medienos ir atitinkančią Europos Sąjungos statybos reglamentus.

Kaip pasakojo architektas, miesto meras šio sprendimo siekia sąmoningai – kad, karui pasibaigus, Ukraina statytų pagal standartus, atitinkančius jos ateitį Europoje.

Shigeru Ban architektūra yra kalba, galinti spręsti pačius svarbiausius ir skubiausius žmonių poreikius, pasitelkiant kūrybiškumą, intelektą ir empatiją. Galbūt vienose situacijose trūksta medžiagų, kitose – palaikymo, investicijų ar politinės valios, bet architektas veikiausiai visuomet sakys „pabandykime“.

Shigeru Ban – vienas įtakingiausių šiuolaikinių Japonijos architektų, 2014 m. apdovanotas Pritzkerio architektūros premija, 2024 m. pelnęs „Praemium Imperiale“ apdovanojimą, o 2026 m. įvertintas JAV architektų instituto (AIA) aukso medaliu. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantas ir nevyriausybinės organizacijos „Voluntary Architects' Network“ įkūrėjas. Daugiau apie kūrėją: https://shigerubanarchitects.com/

Architekto Shigeru Ban paskaitą Vilniuje organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Japonijos ambasada Lietuvoje.

Straipsnio autorė – VILNIUS TECH Architektūros fakulteto prodekanė Agnė Vėtė.