Chemiją baigęs VU absolventas L. Šteinys: studijos skirtos ne tam, kad gautum diplomą

Chemijos studijos atveria plačias karjeros galimybes, teigia jas baigęs Lukas Šteinys. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto alumnas sako studijų metu labiausiai įvertinęs užmegztus ryšius ir suteiktas progas teoriją išbandyti praktikoje – dirbti laboratorijose. Šiuo metu biotechnologijų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslo darbuotojas tiki, kad norint studijuoti chemiją, nebūtina būti šimtukininku – daug svarbesnė yra motyvacija, ryžtas ir susidomėjimas šia sritimi.

„Universitetinės studijos suteikia ne profesiją, o išsilavinimą. Chemijos studijos siūlo daug galimybių. Jos paliečia daug įvairių dalykų, suformuoja tam tikrą specifinį, praktinį, loginį mąstymą. Jis praverčia ne tik chemijoje, bet ir visiškai priešingose srityse“, – sako L. Šteinys.

Chemikų karjeros perspektyvos – nuo IT sektoriaus iki muitinės

Pasak VU absolvento, nemažai chemijos studijas pabaigusių žmonių šiuo metu dirba infomacinių technologijų (IT) srityje. Anot jo, IT sektorius itin vertina chemikus, nes jie geba greitai prisitaikyti prie aplinkybių ir sparčiai mokosi naujų dalykų.

L. Šteinio teigimu, šias studijas baigusieji gali dirbti mokslinėse ar su maisto pramone susijusiose įstaigose. „Chemija susijusi ir su biologija. Jeigu studijų metu įgijote biologijos pradmenis, drąsiai galite dirbti biotechnologijų srityje“, – kalba pašnekovas.

Nuo lazerių gamybos iki karo pramonės ir darbo muitinės laboratorijoje – tokios karjeros galimybės atsiveria chemijos studijų absolventams. Chemijos ir geomokslų fakultetas taip pat siūlo kosmetinės chemijos, nanomedžiagų chemijos bakalauro studijų programas. Anot VU absolvento, baigus šias studijų programas, galima dirbti kosmetikos ir kitose įmonėse.

Pats L. Šteinys jau septynerius metus dirba „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Biotechnologijų įmonėje po bakalauro studijų įsidarbinęs VU absolventas sako norėjęs pamatyti, kaip mokslas veikia pramonėje. Karjerą L. Šteinys pradėjo organinės sintezės padalinyje, kuriame buvo gaminami vakcinoms ir nustatymo testams skirti komponentai. Jų gamybos apimtys itin išaugo per COVID-19 pandemiją. „Visa Lietuva tada sužinojo, kad čia gaminami tokie dalykai“, – teigia pašnekovas.

Šiuo metu VU alumnas įmonėje nagrinėja ir gamina analitinių chromatografinių kolonėlių užpildus, naudojamus įvairių medžiagų analizei. Pasak jo, tai itin svarbu tikrinant, pavyzdžiui, ar vištienoje nėra per daug antibiotikų, ar vaistuose yra tinkamas medžiagų kiekis, ar daržovėse neviršytos pesticidų normos.

„Tie grynumai ir  priemaišų kiekiai yra nustatomi vadinamu chromatografijos būdu. Imamas mėginys yra įdedamas į prietaisą, vyksta analizė ir prietaisas parodo, kiek procentų ir kokių medžiagų yra mėginyje. Visą šį stebuklą atlieka nedidelis metalinis vamzdelis, vadinamas kolonėle. Ji užpildyta porėtu užpildu. Kai atliekame analizę, nedidelis kiekis mėginio, pavyzdžiui, vaisto, praeina per chromatografinę kolonėlę. Joje esantis užpildas padeda atskirti skirtingas medžiagas, ir ekrane matome rezultatus: kiekvieno komponento kiekį. Mano darbas susijęs būtent su tuo mažo metalinio vamzdelio užpildu“, – paaiškina VU absolventas.

Mokslinėje laboratorijoje – jau pirmame kurse

Kaip sako pašnekovas, studijų metu įgytos žinios itin pravertė darbe: „Visi universitete gauti įgūdžiai su cheminėmis medžiagomis, jų išmanymas, pavojingumų supratimas be galo praverčia. Tiems, kurie giliau susipažinę su darbo laboratorijoje specifika, viskas paprasčiau – galima spartesniais žingsniais šuoliuoti pirmyn toje pačioje įmonėje“.

VU absolventas vertingiausia patirtimi studijų metu vadina darbą laboratorijoje: „Prasmingiausias dalykas universitete buvo tie resursai ir galimybė būti ir dirbti laboratorijoje, patyrinėti, ką nors naujo atrasti“. Jis priduria iki šiol besidžiaugiantis universitete užmegztais kontaktais tiek su dėstytojais, tiek su kursiokais.

„Kai ateini dirbti į kokią nors sritį, tu nebesi vienas ir nežinomas, turi su tavimi ar kitose įmonėse dirbančių pažįstamų kolegų. Iš jų gali sužinoti ir apie galimybes kitose įmonėse“, – pasakoja L. Šteinys ir priduria, kad universitete svarbios ir teorinės žinios, leidusios į chemiją pažvelgti giliau.

Pašnekovas sako pastebintis, kad neretai moksleiviai renkasi studijas užsienyje. Nors pats svetur nestudijavo, L. Šteinys mano, kad studijos Lietuvoje suteikia daugiau praktinių galimybių.

„Prestižiniuose užsienio universitetuose tvarka gana griežta – pirmus kelis metus būtinai turi mokytis tik teorijos, o darbo laboratorijoje yra mažai. Veikla laboratorijoje galima turbūt tik paskutiniais studijų metais. Tuo metu aš mokslinėje laboratorijoje pradėjau dirbti jau pačiais pirmaisiais bakalauro studijų metais. Tokios būtinybės, aišku, nėra, bet yra galimybė. Ši dalis buvo pati vertingiausia ir įdomiausia“, – kalba jis.

„Jeigu esi susidomėjęs, pasiryžęs dirbti, bus ką veikti ir čia, Lietuvoje. Vadovėliai juk visi tie patys, chemija – visur ta pati. Jeigu būsi entuziastingas, tau tai bus įdomu, studijuosi ne tam, kad gautum diplomą, o kad kažką sužinotum, viskas su studijomis bus gerai“, – teigia L. Šteinys.

Chemija sudomino mokykloje

Paklaustas, ar norint studijuoti chemiją, mokyklą reikia baigti aukščiausiais valstybinių brandos egzaminų įvertinimais, L. Šteinys atsako neigiamai.

„Ne, niekada nėra būtina būti šimtukininku – viskas priklauso nuo norų. Kartais būna taip, kad tie, kurie mokosi geriausiai ir mokyklą baigia aukščiausiais balais, užsiima visai kitais dalykais. Iš kitos pusės tie, kurie mokykloje ar studijose pasirodė ne taip gerai, galiausiai susidomi sritimi, į chemijos subtilybes pasineria dar giliau ir pasiekia didelių aukštumų. Balai yra tik viena dalis, ne visada pažymiai labai daug pasako“, – sako jis. Pašnekovas priduria, kad chemija nėra lengvas mokslas, todėl fizikos, chemijos, biologijos ir matematikos išmanymas mokykloje padeda lengviau įsisavinti informaciją universitete. Jo nuomone, jei šie dalykai mokykloje atrodo įdomūs, chemijos studijas universitete rinktis verta.

Be darbo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, VU alumnas prisideda prie chemijos olimpiadų organizavimo. Jo vadovaujami moksleiviai šiemet Dubajuje vykusioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovojo keturis bronzos medalius. Prisijungti prie šios veiklos jį, kaip buvusį olimpiadininką, pakvietė VU Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenė.

„Dar būdamas mokinys dalyvaudavau olimpiadose – jau tada mane sudomino chemija. Ji patraukė savo praktiniu pobūdžiu. Chemijoje negali pats sugalvoti pagrindinių dėsnių – jie jau yra gamtoje, o mūsų užduotis yra juos suprasti. Tai tarsi gamtos stebėjimas. Mane žavi tai, kad cheminius reiškinius gali ne tik analizuoti teoriškai, bet ir stebėti realybėje“, – pasakoja VU absolventas.