Spaudos centras
Spaudos centras
Laisvos visuomenės institutas (LVI) pastaruoju metu ne kartą susidūrė su situacijomis, kai organizacija buvo nepagrįstai diskriminuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuriai tuo metu vadovavo TS – LKDP deleguota ministrė Monika Navickienė.
Iki 2022 metų LVI, kaip ir daugelis kitų nevyriausybinių organizacijų, dalyvaudavo valstybės finansuojamuose projektuose ir sėkmingai gaudavo finansavimą projektų įgyvendinimui. Tačiau pastaraisiais metais ši praktika pasikeitė iš esmės – finansavimą pradėjo gauti organizacijos, kurios palaiko vadinamąsias „progresyvias“ idėjas, ypač susijusias su LGBT klausimais, arba nereiškia savo nuomonės ideologiniais klausimais. Krikščioniškos arba konservatyvios pasaulėžiūros organizacijos buvo atstumtos, ypatingai tos, kurios drįso viešai išsakyti savo argumentuotą nuomonę svarstomų teisės aktų, tokių kaip lyčiai neutrali partnerystė, Stambulo konvencija, klausimais.
2023 metais LVI dalyvavo SADM organizuotame Nevyriausybinių organizacijų fondo institucinio stiprinimo projektų konkurse. Tačiau fondo ekspertai Instituto pateiktos paraiškos net nevertino, nes, esą, LVI veikla „nepagrįstai varžo kitų žmonių teises ir laisves, susijusias su kitos lytinės orientacijos asmenimis“, „nuosekliai ir tendencingai diskriminuoja Lietuvoje gyvenančius asmenis dėl jų lytinės orientacijos“, „neskatina demokratiško dialogo ir diskusijos lytinės orientacijos teisių klausimais“, todėl LVI pateiktas projektas, surinkęs 0 balų, esą yra nevertintinas ir nefinansuotinas.
Šį vertinimą be jokių papildomų argumentų patvirtino ir ministerijos prižiūrima Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba. Ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė 2023 m. birželio 22 d. projektą įtraukė į nefinansuotinų projektų sąrašą.
Pašalinant LVI iš finansavimo, buvo argumentuojama tuo, kad LVI kritikuoja Stambulo konvenciją ir tuo metu rengiamą lyčiai neutralų Partnerystės įstatymą – t.y. dar nepriimtus ir negaliojančius teisės aktus, kurie Lietuvoje neturėjo ir lig šiol neturi jokios teisinės galios.
Ekspertų projekto vertinimo anketoje pateikiama: „Nuoseklių, tęstinių, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apraiškų įvairių žmonių grupių atžvilgiu galima rasti paraiškos teikėjo viešai skelbiamose pozicijose įvairiausiais klausimais, nuo ikimokyklinio ugdymo iki Stambulo konvencijos ratifikavimo ar civilinės partnerystės teisinio reguliavimo.“
Tuomet LVI kilo labai pagrįstas klausimas, ar gali būti, kad politikai, viešai ir garsiai ginantys „žmogaus teises“, lygias galimybes taiko tik siauram bendraminčių būreliui, kurie siekia tokių pat politinių ir ideologinių tikslų, kaip ir valdantieji, o organizacijas, kurių vertybės ar pasaulėžiūra skiriasi nuo jų, atvirai diskriminuoja ir nesudaro lygių galimybių dalyvauti iš biudžeto finansuojamų projektų konkursuose?
LVI atvejis – pavojingų tendencijų ženklas
Šiandien galima drąsiai teigti, kad LVI atvejis ir iš jo sekusi byla nėra pavienis incidentas ar nesusipratimas. Panašūs epizodai, kai taikomas viešas spaudimas siekiant, kad krikščioniškų pažiūrų asmenys nedalyvautų politikoje, visuomeninėje veikloje, kaip kad, pavyzdžiui, nutiko, buvusią LVI direktorę Kristiną Zamarytę-Sakavičienę paskyrus teisingumo viceministre, rodo antidemokratinių tendencijų, nutildymo kultūros plitimą mūsų valstybės gyvenime.
Šiandien jau užtenka būti praktikuojančiu kataliku ir viešai reikšti savo pažiūras ir tarsi laiko mašina galima vėl nukeliauti į netolimą praeitį, kai tebuvo viena „teisinga“ ideologija ir pasaulėžiūra.
Tokios viešos asmens gėdinimo, bandymo marginalizuoti ir patraukti iš bent kiek reikšmingesnių pozicijų praktikos iš esmės transliuoja sovietinę žinutę: dalyvauk pilietiniame gyvenime, bet tik tiek, kiek tai dera su valdančiųjų nubrėžta ideologine linija.
Tiek LVI byla, tiek nuoseklūs, vieši krikščioniškas pažiūras deklaruojančių ir pagal jas viešai veikiančių asmenų užsipuolimai atveria platesnę problemą: ar valstybės institucijos ir politikai tikrai suinteresuoti nuomonių įvairove ir pilietiniu aktyvumu?
Ar galima tikėtis lygių teisių ir galimybių tiek dalyvauti politikoje, tiek veikti NVO sektoriuje, konkuruoti dėl projektinių veiklų finansavimo net ir tuomet, kai atstovauji krikščionišką, konservatyviąją poziciją?
Ar kritikuodami savo Rytų kaimynus dėl žodžio laisvės varžymų ir politinių oponentų persekiojimų, patys nežingsniuojame būtent tokia kryptimi?
Bendrojo gėrio nesukursime eliminavę dalį piliečių
Kertinis sveikos demokratijos bruožas yra nuomonių įvairovė. Pliuralizmas reiškia ne tik toleranciją kitos nuomonės egzistavimui, bet ir realią galimybę pateikti, diskutuoti ir konkuruoti idėjomis bei argumentais viešojoje erdvėje bei politiniuose sprendimuose.
Kai politikai tiesiogiai ar per savo vadovaujamas valstybės institucijas imasi vertinti NVO pagal jų vertybines ar ideologines pozicijas, o ne pagal pateiktų projektų turinį ir galimą naudą bendrajam gėriui, čia ir pradedamas griauti demokratijos pamatas – dalis piliečių praranda galimybes veikti. O matydami akivaizdžią neteisybę bei diskriminaciją žmonės pradeda mažiau pasitikėti ir politikais bei valstybės institucijomis.
Įsigali sprendimai, kurie primetami vadovaujantis ne argumentais, o naudojantis galios pozicijomis. Tai tik stiprina žmonių susipriešinimą, fragmentaciją ir kursto kultūrinius karus.
Konstruktyvios pozicijos jau negirdimos, nes visi argumentai vertinami per „draugo“ ir „priešo“ prizmę.
Ar tikrai toks turėtų būti politikos, demokratijos tikslas?
Teismas: ministerijos sprendimas buvo neteisėtas
LVI kreipėsi į teismą, nes buvo tvirtai įsitikinę, kad Institutas niekada nevykdė ir nevykdo jokios diskriminacinės veikos, kalba argumentuotai ir pagarbiai, siūlo sprendimus, kurie yra teisiškai pagrįsti, o valstybės institucijos neturi teisės diskriminuoti organizacijų dėl jų pažiūrų ar pasaulėžiūros, juo labiau žarstyti neteisingais kaltinimais ir taip menkinti organizacijos garbę.
LVI yra įsteigtas 2013 m. ir veikia informuodamas ir telkdamas visuomenę bei dalyvaudamas teisėkūros procese. Instituto ekspertai stebi, vertina, analizuoja teisėkūros iniciatyvas ir į jas reaguoja tiek teikdami konstruktyvius siūlymus sprendimų priėmėjams, tiek informuodami visuomenę.
Pagrindinis LVI tikslas – ginti bei puoselėti vertybes, sudarančias visos visuomenės bendrąjį gėrį. Organizacijos sampratoje į bendrojo gėrio apibrėžimą patenka teisė ir teisingumas, žmogaus orumas, santuoka ir prigimtinė šeima, tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, religijos, sąžinės, žodžio ir įsitikinimų laisvė, taip pat mokslo ir studijų laisvė, bei mūsų valstybingumą grindžiančių tradicijų tęstinumas.
LVI veikla apima teisėkūros, įvairių politinių iniciatyvų stebėseną, analizę, viešą argumentavimą, diskusijų organizavimą ir tiesioginį vertybių atstovavimą viešosios politikos formavimo procesuose.
Nors pirmos instancijos teismui NVO fondo ekspertai nesugebėjo pateikti nei vieno konkretaus įrodymo, pagrindžiančius mestus kaltinimus, tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. Instituto skundą atmetė. Institutas nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir pateikė apeliaciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
LVI savo skunde pateikė visas iki tol turimas savo veiklos ataskaitas, interneto svetainės turinį bei nepriklausomų ekspertų vertinimus. Taip pat pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija saugo saviraiškos laisvę. Skirtingos nuomonės apie šeimos, lytiškumo ar žmogaus teisių klausimus negali būti vertinamos kaip diskriminacija, o yra nuomonių pliuralizmas yra sveikos demokratinės visuomenės pagrindo – išraiška.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs LVI apeliacinį skundą 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį - Laisvos visuomenės instituto apeliacinį skundą tenkinti. Teismas panaikino ankstesniojo teismo sprendimą ir iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisė 3 139,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teismas pripažino, kad ministerijos sprendimai buvo neteisėti.
Teismas pabrėžė, kad „demokratinėje valstybėje itin svarbu užtikrinti nevyriausybinių organizacijų – kaip atviros ir darnios pilietinės visuomenės dalies – lygias galimybes gauti valstybės finansavimą. Šis principas tiesiogiai susijęs su pliuralizmo užtikrinimu ir nuomonių įvairove.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta atviros ir darnios pilietinės visuomenės siekiamybė apima ir visuomeninių organizacijų steigimosi bei veiklos laisvę, įskaitant galimybę laisvai diskutuoti apie šeimos, santuokos ir kitus konstitucinius klausimus.
Byloje taip pat remtasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje ne kartą pabrėžta, kad demokratija be pliuralizmo yra neįmanoma.
Ši byla rodo, kad NVO, kurių misija yra formuoti pilietinę diskusiją ir mobilizuoti visuomenę, turi turėti lygią prieigą prie valstybės teikiamų projektinių finansavimo mechanizmų, jeigu jos laikosi konkurso taisyklių ir teisės aktų. Finansavimo mechanizmai turi būti skaidrūs, aiškūs ir vienodai pritaikomi visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų politinių ar vertybinių preferencijų — tai garantuoja, kad viešasis diskursas lieka atviras ir įvairus.
Juk vienas iš svarbių sveikos demokratinės valstybės bruožų yra nuomonių pliuralizmas. Demokratinėje valstybėje visiems turi būti sudarytos lygios galimybės dalyvauti projektuose ir gauti finansavimą, jei laikomasi įstatymų.
Politiniai postai neturi tapti susidorojimo instrumentais su kitaip manančiais
Ši pergalė strateginėje byloje svarbi ne tik LVI. Ji primena, kad valstybės institucijos privalo veikti vadovaudamosi teisės viršenybės ir demokratijos principais, o ne ideologinėmis nuostatomis, asmeninėmis simpatijomis ar partiniais interesais. Niekas neturėtų būti baudžiamas dėl savo įsitikinimų, net jeigu jie ir neatitinka politinės darbotvarkės.
Deja, diskriminacinį sprendimą LVI atžvilgiu priėmę asmenys asmeninės atsakomybės išvengs – ministerijos bylinėjimosi ir teismo išlaidas priteistas sumokėti LVI teks už juos padengti mokesčių mokėtojams.
Šis teismo sprendimas yra ypatingai svarbus ne tik Institutui apginant savo reputaciją, bet ir toliau ginant prigimtines teises ir laisves demokratinėje valstybėje. Taigi ši, jau antra, LVI laimėta byla tapo svarbiu precedentu: Lietuvoje tiesą apginti galima.
