Darbų sauga – įmonės įvaizdžio dalis

Balandžio 28-oji – pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Nelaimių darbe Lietuvoje skaičiai po truputį mažėja, tačiau praktika rodo, kad nelaimingų atsitikimų darbe būtų galima išvengti, jei darbdaviai daugiau dėmesio skirtų saugaus darbo principų mokymui ir diegimui.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenis, pirmąjį šių metų ketvirtį darbo metu įvyko 4 mirtini nelaimingi atsitikimai, o sunkius sužalojimus patyrė 27 darbuotojai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 4 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe ir 23 pranešimai apie nukentėjusius darbuotojus. VDI atkreipia dėmesį, kad dažniausiai nelaimės darbe nutinka dėl nepakankamos darbuotojų saugos kontrolės, netinkamos profesinės rizikos vertinimo bei aplaidaus darbų organizavimo.

Evaldas Pagojus, UAB „Prosafety“, valdančios elektroninę darbų saugos sistemą „e-safety.lt“, įkūrėjas ir vadovas, išskiria tris priežastis, kada įmonės susirūpina darbų sauga ir pradeda skubiai ieškoti sprendimų, kaip įsidiegti gerąsias darbų saugos praktikas. 

„Pirma, labai dažnai pasitaikantis atvejis, kai darbuotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Antra, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, kai susižaloja, o kartais ir darbo vietoje žūva žmogus. Trečia, gavus pranešimą iš VDI, kad įmonėje bus atliekamas planinis patikrinimas. Visais atvejais darbdaviui privalu pateikti visus su darbo santykiais susijusius dokumentus, įskaitant darbų saugos dokumentaciją“, – vardija E. Pagojus.

Nors nelaimingas atsitikimas darbe itin skaudus įvykis, E. Pagojus atkreipia dėmesį, kad įmonės į darbų saugą vis dar žiūri kaip į formalumą, o ne į darbo standartą bei profesionalumo įrodymą.

„Darbų saugos kultūra – darbdavio įvaizdžio dalis. Kai įmonė darbuotoją informuoja, kaip saugiai dirbti, kai specialistas žino, kur gali perskaityti darbo saugos taisykles, o iškilus klausimams, kaip saugiai atlikti užduotis, gali pasitarti, galiausiai, kai darbdavys nuolat stebi, ar visi komandos nariai dirba saugiai – visa tai signalizuoja, kad bendrovė nežiūri pro pirštus į darbuotojų sveikatą ir puoselėja šiuolaikišką darbo kultūrą“, – pabrėžia bendrovės, valdančios platformą „e-safety.lt“, vadovas.

Svarbu atsiminti, kad įmonei įdarbinus bent vieną darbuotoją, būtina iš karto pasirūpinti darbų sauga. Pasak E. Pagojaus, šiuolaikiniai technologiniai sprendimai suteikia galimybę be didelių rūpesčių pasirūpinti darbų sauga ir padeda užkirsti kelią „gaisrų gesinimams“ ateityje, kai ugdyti darbuotojus būna per vėlu.

„Jau praėjo tie laikai, kai vienintelis būdas darbuotojams susipažinti su darbų saugos taisyklėmis – perskaityti informaciją, atspausdintą popieriaus lape. Dabar darbdaviai gali naudotis elektroninėmis platformomis, kuriose ne tik patalpinamos visos darbų saugos taisyklės, su kuriomis darbuotojai gali susipažinti jiems patogiu metu, bet ir įvairūs testai bei užduotys, skirtos specialistų žinių apie saugų darbą, patikrai“, – pasakoja E. Pagojus. 

Apie „Prosafety“:

Įmonė padeda verslams kurti rūpesčiu grįstą darbų saugos kultūrą. Bendrovė valdo elektroninę sistemą „e-safety“, leidžiančią valdyti darbuotojų saugos ir sveikatos procesus organizacijose. Pagrindinis „Prosafety“ tikslas – būti skandinaviškos darbų saugos kultūros ambasadoriais.