Spaudos centras

Davidas Schultzas: (ne)teisėti D. Trumpo veiksmai Kalifornijoje ir kodėl tai primena 1991-ųjų Lietuvą?

Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys

Donaldo Trumpo atliktas federalinių pajėgų dislokavimas Los Andžele yra naujas ir pavojingas etapas Amerikos demokratijai. Jo veiksmus reikėtų vertinti kaip įspėjamąjį ženklą apie dabartinio JAV prezidento autoritarinę prigimtį. Šis įvykis kelia neraminančius klausimus dėl jo įsipareigojimo laikytis demokratinių normų tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

Tai, kas prasidėjo kaip vyriausybės reidas, nukreiptas prieš dokumentų neturinčius imigrantus, greitai peraugo į platesnę krizę.

Nors JAV visuomenė plačiai remia nelegalios imigracijos problemos sprendimą, dauguma amerikiečių nepritaria D. Trumpo administracijos naudojamai konfrontacinei taktikai.

Valdant G. W. Bushui, B. Obamai ir J. Bidenui, deportavimo veiksmai buvo vykdomi diskrečiau ir koordinuotai. Priešingai, D. Trumpas nusprendė sutelkti dėmesį į didelio atgarsio sulaukiančias sritis, ypač valstijose ir miestuose, kur jo politinė parama yra silpna. Los Andželas, Kalifornija, miestas ir valstija, kurie nuosekliai politiškai priešinosi D. Trumpui, tapo dėmesio centru.

Kalifornijoje gyvena daug imigrantų, daugiausia – iš Pietų Amerikos, kurių didelė dalis gali neturėti dokumentų. Atrodo, kad Los Andželo reidų metu taikyta taktika buvo skirta įbauginti lotynų imigrantų bendruomenę.

Reaguodami į tai, gyventojai organizavo demonstracijas ir blokadas, kad pasipriešintų federalinės valdžios veiksmams. Užuot deeskalizavusi padėtį, D. Trumpo administracija padvigubino veiksmus, kurie galėjo būti ir neteisėti, ir antikonstituciniai.

Žodžio laisvė ir teisė į susirinkimus saugo piliečių galimybę protestuoti prieš vyriausybės veiksmus, jeigu jie netrukdo teisėsaugai. Administracija turėjo informuoti valstijų ir vietos valdžios institucijas apie savo ketinimus – tai yra standartinis protokolas.

Vietoj to reidas buvo netikėtas. Kilus protestams, federaliniai pareigūnai nepasitarė su Kalifornijos ir Los Andželo vadovais, kaip elgtis toliau.

Užuot koordinavusi veiksmus su vietos pareigūnais, administracija iškvietė Nacionalinę gvardiją ir galiausiai dislokavo JAV karines pajėgas. Šis metodas buvo labai neįprastas ir greičiausiai neteisėtas.

1870 m. JAV įstatymas – Posse Comitatus aktas – draudžia naudoti kariuomenę vidaus tvarkos palaikymui. Paskutinė išimtis buvo padaryta praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, po nuosprendžio Rodniui Kingui, tačiau tai buvo padaryta suderinus su Kalifornijos gubernatoriumi.

Nacionalinę gvardiją paprastai kontroliuoja valstijų gubernatoriai ir ji dislokuojama stichinių nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ir kitos ekstremalios situacijos, atvejais. Prezidentas gali mobilizuoti Nacionalinę gvardiją tik iškilus grėsmei nacionaliniam saugumui, paprastai užsienyje. Tačiau D. Trumpas pasinaudojo Kongreso suteiktais nepaprastosios padėties įgaliojimais ir paskelbė, kad vyksta sukilimas.

Tai leido jam aktyvuoti Sukilimo aktą – retai naudojamą ir labai prieštaringai vertinamą XIX a. pradžios įstatymą.

D. Trumpo naudojimasis nepaprastosios padėties įgaliojimais ir sukilimo įstatymu yra nepaprastas ir šiuo metu susiduria su teisiniais iššūkiais. Platesnis modelis rodo autoritarinį impulsą, nukrypstantį nuo demokratinių normų.

Tiems Lietuvos gyventojams, kurie gyveno sovietų valdžios laikais, D. Trumpo taktika gali priminti autoritarinių režimų vykdytą demokratijos slopinimą. Jo veiksmai Los Andžele atspindi jo visuotinį požiūrį į užsienio politiką – pasižymintį demokratinių principų ir kitokios nuomonės nepaisymu.

Šie įvykiai turėtų kelti nerimą ne tik amerikiečiams, bet ir europiečiams. Lietuviams, užaugusiems sovietų valdžios sąlygomis, D. Trumpo taktika Los Andžele atrodo labai panaši į tai, ką M. Gorbačiovas darė bandydamas užgniaužti nepriklausomybę 1991 metais.

D. Trumpo karinės galios panaudojimas šalies viduje kelia abejonių dėl Jungtinių Valstijų vaidmens ginant demokratiją užsienyje. Jei Amerika atsisako savo demokratinių idealų namuose, jos patikimumas priešinantis autoritarizmui kitur mažėja. Tai, kas vyksta Los Andžele, gali turėti atgarsį toli už JAV sienų.

Pranešimą paskelbė: Lina Gorbačiovienė, Mykolo Romerio universitetas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-06-12 21:15
Tarptaut.santykiai Politika
Kontaktinis asmuo
Julius Bliūdžius
Komunikacijos skyriaus vadovas
Mykolo Romerio universitetas
[email protected]
+37069504409
logo
Prisegti failai
ProfDavidSchultz.png(png, 1.34 MB)