Šį pavasarį Lietuvoje startavo unikalus projektas – „Purina ONE“ mitybos akademija. Nuo kovo 18 iki birželio 30 dienos mobili mitybos akademija su veterinarijos specialistų komanda aplankė net 16 šalies miestų. Gyventojai turėjo galimybę nemokamai konsultuotis apie šunų ir kačių mitybą bei prisijungti prie trijų savaičių iššūkio.
Veterinarijos specialistų konsultacijos, naudingi patarimai ir galimybė keisti įpročius
Daugiau nei tris mėnesius vykusią „Purina ONE“ mitybos akademiją skirtinguose šalies miestuose aplankė beveik 5 tūkst. augintinių šeimininkų. Jie ne tik sėmėsi žinių, gavo individualizuotus patarimus, bet ir turėjo galimybę išbandyti visavertį ėdalą, sukurtą siekiant pagerinti bendrą kačių ir šunų savijautą.
Didelio dėmesio sulaukė „3 savaičių iššūkis“, kuris kvietė šeimininkus nurodytą laiką savo augintinius šerti „Purina ONE“ maistu, stebint teigiamus pokyčius – nuo geresnio virškinimo iki blizgančio kailio ir didesnio aktyvumo.
„Norėjome, kad šeimininkai patys įsitikintų, kiek daug gali lemti kokybiška, subalansuota mityba. Daugeliui tai tapo proga iš naujo pažvelgti į savo augintinio priežiūrą ne tik kaip į meilės išraišką, bet ir kaip į atsakingą įsipareigojimą“, – sako „Purina ONE“ prekės ženklo vadovė Lietuvoje Asta Tomaševičienė.
Tyrimas: 43 proc. šeimininkų gyvūnų maistą renkasi pagal kokybę
Projekto metu gyvūnų šeimininkai dalyvavo specialioje apklausoje, kurios metu paaiškėjo, kad 43 proc. maistą augintiniams renkasi pagal kokybę ir maistingumą, 53 proc. – svarbi kaina.
Pasak veterinarijos ekspertų, maisto pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas vien tik kaina, juolab, kad augintiniams dažniausiai perkame didesnę pakuotę, kurios užtenka mėnesiui ar net dviems. Kokybiški pašarai gaminami iš aukštesnės kokybės ingredientų. Todėl natūralu, kad tokių pašarų kaina yra didesnė. Tačiau kokybiškesnis maistas augintiniui gali padėti išvengti daugelio problemų: alergijų, virškinimo sutrikimų, ką ir parodė „3 savaičių iššūkis“. Ilgainiui subalansuota mityba gali sutaupyti nemažai išlaidų veterinarijos paslaugoms bei įvairiems pašaro papildams.
Be to, net 70 proc. apklaustųjų prisipažino, kad savo kates ir šunis dažnai vaišina ne tik specialiu ėdalu, bet ir žmonių maistu – daržovėmis, vaisiais, mėsa ar net kasdieniais likučiais nuo stalo. Nors natūralus noras pasidalinti maistu suprantamas, specialistai priminė, kad toks įprotis gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
„Apklausos duomenys tik patvirtino, kad kalbant apie gyvūnų priežiūrą, sąmoningo pasirinkimo įgūdžiai dar tebesiformuoja. Turime dar daug vietos edukacijai. Nors kartais atrodo natūralu pasidalinti maistu nuo stalo, specialistai to rekomenduoja nedaryti“, – teigė A. Tomaševičienė.
Veterinarijos ekspertai šeimininkams pasakojo ir apie tai, kad ypač svarbu atkreipti dėmesį, kiek ir kokiu tikslu augintiniui duodama skanėstų. Apklausos duomenys atskleidė, kad net 43 proc. žmonių gyvūnus skanėstais lepina kasdien, 31 proc. tai daro už nuopelnus, o 9 proc. – treniravimo tikslu. Specialistų teigimu, skanėstai neturėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. augintinio dienos kalorijų normos – kitaip jie gali lemti antsvorį, mitybos disbalansą ar net ilgalaikes sveikatos problemas.
16 miestų – nuo Vilniaus iki Šventosios
Mobilioji akademija per kiek daugiau nei tris mėnesius aplankė Vilnių, Trakus, Širvintas, Rokiškį, Kauną, Prienus, Alytų, Druskininkus, Birštoną, Panevėžį, Radviliškį, Šiaulius, Tauragę, Klaipėdą, Palangą ir Šventąją.
Kiekvienoje vietovėje gyventojai aktyviai įsitraukė – kvietė pažįstamus, dalijosi patirtimis socialiniuose tinkluose. Nors kai kuriuose miestuose lankytojų srautams įtakos turėjo oro sąlygos, apsilankiusiųjų įsitraukimas parodė, kad tema tikrai aktuali.
„Žmonės noriai klausėsi, domėjosi, diskutavo. Dauguma klausimų buvo apie kailio būklę, virškinimo problemas, alergijas, antsvorį“, – pasakoja veterinarijos specialistai, dirbę projekte.
Projekto sėkmė Lietuvoje paskatino tęsti „Purina ONE“ augintinių mitybos akademijos kelionę ir už šalies ribų. Nuo liepos 15 dienos ji išvyksta į Estiją, o vėliau – Latviją.
Pasak projekto organizatorių, tai puikus pavyzdys, kaip edukacija, praktinė nauda ir bendruomenės įtraukimas gali padėti kurti ilgalaikius pokyčius augintinių priežiūroje.