Dėl medienos kilmės biokuro kainos taikymo apskaičiuojant šilumos kainą

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), reaguodama į šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – ūkio subjektas) prašymus išaiškinti, kaip teisingai šilumos kainos skaičiavimuose taikyti vidutinę biokuro kainą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, parengė ir teikia viešą išaiškinimą dėl vidutinės biokuro kainos taikymo šilumos kainų skaičiavimuose.
Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, šilumos ūkio veiklą vykdančių energetikos įmonių kainodara grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tai yra valstybės normuojamomis šilumos ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Pagrįstų kuro sąnaudų, įskaičiuotinų į šilumos kainą, nustatymas reglamentuotas Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse, o biokuro kainos, naudojamos skaičiuojant kuro šilumai gaminti sąnaudas, taikymo principus ir tvarką detalizuoja Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 ,,Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika).
Biokuro kainos, taikomos skaičiuojant šilumos kainas, nustatomos šia tvarka:
1.    Kai ūkio subjektas biokurą įsigijo energijos išteklių biržoje.
Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per energijos išteklių biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės biokuro įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biokuro kainos arba vidutinės biokuro biržos kainos. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad į šilumos kainą įskaičiuotina biokuro kaina ribojama tik tuo atveju, jei ūkio subjektas biokurą įsigijo ne energijos išteklių biržoje.
Atsižvelgus į minėtą Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, Metodikos 58.4.5.4 papunktyje numatyta, kad, į šilumos kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, biokuro kaina nustatoma kaip faktinė ūkio subjekto biokuro atskiro sandorio kaina, jei ūkio subjektas biokurą įsigijo energijos išteklių biržoje. Tokiu atveju netaikomas Metodikos 58.4.5.2–58.4.5.3 papunkčių ribojimas biokuro įsigijimo kainai.
Taigi, kai ūkio subjektas įsigijo biokurą energijos išteklių biržoje, šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė biokuro atskiro sandorio kaina (pagal energijos išteklių biržoje įsigyto atitinkamą mėnesį pristatyto biokuro kainą). Jei energijos išteklių biržoje buvo sudaryti keli sandoriai, į šilumos kainą įskaičiuojama vidutinė svertinė energijos išteklių biržoje įsigyto atitinkamą mėnesį pristatyto biokuro kaina.
2. Kai ūkio subjektas biokurą įsigijo ne energijos išteklių biržoje, tačiau turėjo galimybę energijos išteklių biržoje įsigyti reikiamą biokuro kiekį ar biokuro rūšį:
2.1. jei ne energijos išteklių biržoje įsigyto biokuro faktinė kaina buvo didesnė nei VKEKK skelbiama vidutinė biokuro biržos kaina
Kaip minėta, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai kuro, naudojamo šilumos gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per energijos išteklių biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos ir į šilumos kainos kintamąją dedamąją gali būti įtraukiamos įmonės biokuro įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biokuro biržos kainos. Vidutinę biokuro biržos kainą, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka, nustato VKEKK. Jei ūkio subjektas biokurą įsigijo ne energijos išteklių biržoje, į šilumos kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, biokuro kaina ribojama pagal Metodikos 58.4.5.2 papunktį, atsižvelgiant į atitinkamos biokuro rūšies kainas, nustatytas kaip 105 proc. vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą.
Taigi, kai ūkio subjektas įsigyja biokurą ne energijos išteklių biržoje, tačiau biržoje turėjo galimybę įsigyti reikalingą biokuro rūšį ar biokuro kiekį, šilumos kainos skaičiavimuose taikoma vidutinė biokuro kaina neturi viršyti 105 proc. atitinkamos biokuro rūšies medienos granulių ir (ar) medienos kilmės biokuro (vidutinės energijos išteklių biržos) kainos.
2.2.  jei ne energijos išteklių biržoje įsigyto biokuro faktinė kaina buvo mažesnė nei VKEKK skelbiama vidutinė biokuro biržos kaina.
Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į šilumos kainą įskaičiuojama biokuro kaina negali būti didesnė nei VKEKK skelbiama vidutinė biokuro biržos kaina. Metodikos 58.4.5.2 papunktyje nustatyta, kad, jei ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto biokuro kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainą, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė biokuro kaina ar kito kuro (žaliavos) kaina. Metodikos 58.4.5.21 papunktis numato, kad, jei ūkio subjekto faktinė atitinkamo biokuro įsigijimo kaina yra 10 ar daugiau procentų mažesnė už atitinkamo laikotarpio vidutinę atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainą, šilumos kainos skaičiavimuose taikoma biokuro kaina, nustatyta kaip 90 proc. vidutinės atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainos.
Todėl, kai ūkio subjektas biokurą įsigijo ne energijos išteklių biržoje ir jo atitinkamo mėnesio faktiškai įsigyto biokuro kaina buvo mažesnė nei 105 proc. VKEKK skelbiamos atitinkamo biokuro rūšies kainos (medienos granulių ir (ar) medienos kilmės biokuro (vidutinės energijos išteklių biržos), šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė įsigyto biokuro kaina arba Metodikos 58.4.5.21 papunktyje nurodytu atveju – 90 proc. VKEKK skelbiamos vidutinės atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainos.
3. Kai ūkio subjektas biokurą įsigijo ne energijos išteklių biržoje, nes biržoje nebuvo galimybės įsigyti reikiamo biokuro kiekio ar biokuro rūšies.
Kuro, naudojamo šilumos gamybai, sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, kad Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai, gaminti pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Taisyklės), 24 punkte numatyta, kad Įsigyjančioji organizacija privalo surinkti ir saugoti duomenis ir informaciją, įrodančius, kad energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies. Energijos išteklius įsigyjant kitais būdais, t. y. ne energijos išteklių biržoje, įrodinėjimo pareiga, kad energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos kuro rūšies kiekio, tenka energijos išteklius perkančiai įmonei, kaip tai nustatyta Taisyklių 24 punkte.
Taigi, kai ūkio subjektas įsigijo biokurą ne energijos išteklių biržoje, nes biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies (malkinės medienos, medienos žievės biokuro mišinio, pjuvenų ir kt.) kiekio ar jo dalies, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma vidutinė biokuro kaina neturi viršyti 105 proc. VKEKK skelbiamos malkinės medienos ir (ar) medienos kilmės biokuro (vidutinės biokuro rūšių, kuriomis neprekiaujama energijos išteklių biržoje) kainos.