logo Spaudos centras

DĖL „RAIL BALTICA“ PROJEKTO VILKINIMO IR PAŽEIDŽIAMO VIEŠOJO INTERESO, NEPAGRĮSTAI DIDINANT SĄMATA, NEPAGRĮSTAI NUSAVINANT ASMENŲ NUOSAVYBĖ IR NEĮGYVENDINAMOS NACIONALINĖS KRAŠTO GYNYBOS STRATEGIJOS

Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė (PR-VIG-G)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTREI PIRMININKEI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJAI

ŽINIASKLAIDAI

KREIPIMASIS

2026-05-25

Panevėžio rajonas

Panevėžio rajono viešo intereso gynimo grupė, grupės atstovas Anželika Jaškuvienė +370 690 12440,

Daiva Blinkevičiutė, + 370 65068192, Jonas Balčėtis +370 687 31661,

el. paštas: [email protected].

DĖL „RAIL BALTICA“ PROJEKTO VILKINIMO IR PAŽEIDŽIAMO VIEŠOJO INTERESO, NEPAGRĮSTAI DIDINANT SĄMATA, NEPAGRĮSTAI NUSAVINANT ASMENŲ NUOSAVYBĖ IR NEĮGYVENDINAMOS NACIONALINĖS KRAŠTO GYNYBOS STRATEGIJOS

                      Panevėžio rajono viešo interesų gynimo grupės atstovai formuluoja pagrindinį savo teiginį, kuris grindžiamas konkrečiais įrodymais: kodėl iš vienos pusės garsiai kalbant apie gynybai skiriamas lėšas ir dedamas pastangas stiprinant saugumą, iš kitos pusės dėl tyliai priimamų sprendimų klostosi situacija, kuri saugumo prasme valstybę daro vis labiau pažeidžiamą? Po daugelio metų gerinamų ir plėtojamų santykių su Kinija, didėjant prekių srautams į Lietuvą, ir per Lietuvą į Europą, tuo pačiu pradedant atsiverti Kinijos rinkai lietuviškoms prekėms, tapo akivaizdu, kad prekių srautai tik didės, o tai gana ženklios pajamos į biudžetą, kurios taip pat gali būti skiriamos gynybos reikmėms, o ir draugiški santykiai su viena galingiausių pasaulio valstybių saugumo tikrai nesumažina, bet blogi santykiai – tai ne tik mažėjančios ir besitraukiančios investicijos, bet vertinant Kinijos įtaką Rusijai, saugumo prasme Lietuvą daro gana pažeidžiama. Ar ne todėl buvo imtasi veiksmų?

2021 m. gegužės mėn. pasitraukta iš „17+1”.

2021 m. rugsėjis – paskutinis traukinys iš Xian į Vilnių.

2021 m. lapkritis – atidaroma Taivano atstovybė naudojant Taivano pavadinimą, ką Kinija prilygina karo paskelbimui, to pasekoje nutrūksta diplomatiniai santykiai su Kinija.

2024-11-29 kaip nepageidaujami išsiunčiami dar 3 likę Kinijos atstovybės darbuotojai.

2021 m. NATO generolams užsiminus apie iššūkius per dislokuojant ženklesnes pajėgas ir tam Rail Baltica reikalingumą, tuoj pat buvo imtasi veiksmų, kad ta vėžė kaip strateginė neatsirastų.

Planuojamos papildomos vėžės ir stotys, taikant joms pirmenybę ir taip išpučiant projekto kainą kelis kartus. Tuo tarpu pagrindinės vėžės įgyvendinimas pilna apimtimi nukeliamas neapibrėžtam laikui, arba lieka išvis neįgyvendintas, ką ir konstatavo Europos audito rūmai. Nuoroda[1]

Pavyzdys būtų visiškai nereikalinga plėtra ir papildoma stotis Panevėžio geležinkelio mazge.

2021-06-09 vyriausybės nutarimu Nr. 428 patvirtinama plėtra Panevėžio geležinkelio mazge, suteikiant valstybinės reikšmės projekto statusą ir numatant dar vieną tarptautinę stotį šalia Panevėžio. Nuoroda[2]

2024 m. birželis. Prisidengiant taupymo tariamais tikslais, nuo Panevėžio link Latvijos priimamas sprendimas tiesti tik vienų bėgių liniją: nuoroda[3] 7 psl. Taip nuo Panevėžio iki Talino Rail Baltica atkarpa strateginio ir karinio mobilumo prasme paverčiama beverčiu projektu. Šalia Panevėžio ir toliau planuojama, prie jau suplanuotos tarptautinės stoties ties Gustoniais, nuoroda[4] 6 psl., dar viena lygiagreti tarptautinė stotis, teikiant jai pirmenybę ir kurios numatomi įgyvendinimo kaštai keliolika kartų didesni, negu sutaupymai tiesiant tik vienų bėgių vėžę iki Latvijos. Papildomos stoties ir vėžės statybai numatytų lėšų pakaktų nutiesti antrą bėgių liniją 700 km, arba gerokai už Talino. nuoroda416, 18 psl.

2024 m. lapkričio 4 d. Beno Hodgeso interviu su raginimu kuo greičiau statyti pagrindinę vėžę nuoroda[5]

2024 m. lapkričio 20 d. laikinai einančios pareigas vyriausybės patvirtinama papildoma stotis ir papildoma vėžė pro Panevėžį skirta tik keleiviniams traukiniams, numatant ją įgyvendinti skubos tvarka – iki 2029 m. rugpjūčio 17 d. 2024-11-20 Vyriausybės nutarimas 986.

2025 m. nauja vyriausybė, antros stoties šalia Panevėžio projektas uoliai vykdomas toliau.

2026 m. nauja vyriausybė, projektas vykdomas dar uoliau, jau skirti pinigai žemės paėmimui.

Galutinis šio uoliai proteguojamo projekto rezultatas: vienų bėgių linija nuo Panevėžio iki Latvijos sienos, o toliau ir iki Talino be krovinių terminalų, nors pro Panevėžį 4 bėgių linijos ir dvi tarptautinės stotys šalia viena kitos, kurios už Panevėžio sueina į 2 bėgių liniją nuoroda[6].

Projektas nesuteikia jokių privalumų, o tik:

  • pažeidžia Konstituciją, kurioje aiškiai nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik nesant kitų alternatyvų;
  • sukelia didžiulius finansinius nuostolius tiek projekto įgyvendinimo metu, tiek vėliau – kasmet išlaikant papildomą infrastruktūrą;
  • daro didžiulę ir negrįžtamą žalą aplinkai.
  • daro negrįžtamą žalą aplinkai.

Galimai neteisėtai naudojamos europinės lėšos, kadangi 2011 m. Seimo patvirtinta „Rail Baltica“ vėžė, kaip ypatingos svarbos projektas ir tik su viena tarptautine stotimi ties Gustoniais. Ši papildoma stotis patvirtinta tik 2021 m. vyriausybės nutarimu, suteikiant svarbaus, bet ne ypatingai svarbaus projekto statusą. Nuoroda[7]

Kyla pagrįstas klausimas: kaip įmanoma pagrįsti sveiku protu nesuvokiamą projektą, nes buvo nagrinėta keletas alternatyvų ir prirašyta daugybė puslapių su vertinimais ir skaičiavimais? Pavyzdžiui, buvo nagrinėta ir 2-oji alternatyva nuoroda4 6 psl., kuri numato turėti vieną tarptautinę stotį ties Gustoniais, kurią iš jau esamos miesto geležinkelio stoties galima lengvai ir greitai pasiekti modernizavus esamą Panevėžio–Šiaulių geležinkelio atkarpą. Tuo pačiu turėti greitesnį ir patogesnį susisiekimą tiek Panevėžio, tiek aplinkinių rajonų gyventojams, nepatiriant finansinių nuostolių ir žalos aplinkai.

Ar ne todėl buvo galimai klastojami (įvedami tikslingai neteisingi) duomenys daugeliui rodiklių?

Pavyzdžiui:

Numatomas keleivių skaičius:

Planuojama, kad vien iš šios papildomos stoties išvyks 40 traukinių su 3800 keleivių kasdien, be to į stotį bent 900 iš jų vyks pėsčiomis, o apie 400 dviračiais įveikdami 6 km atstumą nuoroda[4]  12 psl., nors iš Talino išvyks tik 4 traukiniai ir apie 300–400 keleivių per parą. nuoroda[8].

Kelionės laikas iki Rail Baltica stoties:

2-ajai alternatyvai faktinis kelionės laikas iki Rail Baltica stoties – 11–12 min., pailginamas daugiau nei dvigubai, pridedant 15 min., įvardinant tai kaip laukimo laiką ir vertinimuose ir skaičiavimuose naudojamas jau kaip 26 min. kelionės laikas? (pridedamas atskiru dokumentu „kelionės laiko sutaupymai“).

Trumpame alternatyvų palyginime aiškiai matyti (pridedame atskiru dokumentu), kad papildomos stoties statyba neduos jokios naudos, tik bus patirti didžiuliai nuostoliai ir žala aplinkai, valstybei ir gyventojams. Kadangi ši atkarpa 2 kartus kertasi su Via Baltica, tai jos statybos laikotarpiu Via Baltica transporto judėjimas taip pat bus ženkliai apsunkintas.

Tad kodėl, net ir sąjungininkų raginami greičiau įgyvendinti pagrindinę Rail Baltica vėžę, yra ignoruojame ir skubame statyti papildomą stotį?

Kodėl pagrindinės vėžės statybos pilna apimtimi atsisakome, paversdami ją karine prasme beverčiu projektu, o valstybę saugumo prasme darome dar labiau pažeidžiamą?

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė prašo:

1.      Peržiūrėti regioninių stočių ir „Rail Baltica“ aplinkkelių plėtimo pagrįstumą.

2.      Atsisakyti „Rail Baltica“ dubliuojančios Panevėžio stoties projektavimo ir statybos.

3.      Grąžinti paimtą visuomenės poreikiams žemės nuosavybę Panevėžio rajone.

4.      Pateikti „Rail Baltica“ projektui reikalingų lėšų (apie 10–11 mlrd.) finansavimo šaltinius iki 2032 m.

5.      Pateikti galutinę „Rail Baltica“ projekto iki 2032 metų kainą su prognozuojamu pabrangimu.

6.      Atlikti papildomą „Rail Baltica“ projekto pristatymą su atnaujintais duomenimis Lietuvos visuomenei susipažinti viešumoje.

7.      Pakartotinai atlikti nepriklausomą vertinimą, kaštų naudos analizę, Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), dėl antrosios dubliuojančios Panevėžio keleivinės geležinkelio stoties reikalingumo.

Pagarbiai,

Anželika Jaškuvienė

Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė

El. paštas: [email protected]

[1] Europos Audito Rūmai: „Rail Baltica“ statyba nebus baigta 2030 metais, galutinio termino nėra

[2] 428 Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo...

[3] 80114KAEEL_Vaheülevaade Rail Balticu elluviimisest

[4] 06_priedas_KNA.pdf

[5] Iš buvusio JAV pajėgų Europoje vado – įspėjimas Baltijos šalims: „Reikia paskubėti“

[6] Patvirtinta „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės Panevėžio regione alternatyva | Rail Baltica

[7] 428 Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo...

[8] „Rail Baltica“ tikisi 100 keleivių vienam traukiniui - Delfi užsakomasis turinys

Pranešimą paskelbė: Tomas Rutkauskas, Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupė
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2026-06-25 21:11
Politika Transportas Žiniasklaida, viešieji ryšiai
Kontaktinis asmuo
Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupė
[email protected]