Nors demencija sergantys pacientai vis dar neretai stumiami į gyvenimo paraštes, specialistai, telkdami įrankius veikti, įsitikinę, kad tokie žmonės yra įgalūs veikti savarankiškai – jie geba daugiau, nei manome. Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė pastebi, kad šia liga sergančius žmones aplinka atstumia piešdama atskirtį – mes ir „kiti“. Norint pakeisti visuomenės požiūrį į demenciją sergančius žmones, būtina surasti bendrą kalbą.
Faktai
Šiuo metu beveik 55 milijonai žmonių visame pasaulyje turi demenciją. 60 proc. šių asmenų gyvena žemų ar vidutinių pajamų šalyse. (PSO, 2023)
Pasaulyje kasmet diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų arba naujas demencijos atvejis – kas tris sekundes.
Bendroje pasaulio populiacijoje 5-8 proc. 60 ir daugiau metų turinčių asmenų turi demenciją.
Numatoma, kad iki 2030 m. demenciją turinčių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 82 milijonų, o iki 2050 m. – net iki 152 milijonų. Šis skaičiaus augimas yra siejamas su žemų ir vidutinių pajamų šalimis (PSO, 2020).
Į pagalbą – išmanūs įrenginiai
Demencija sergančių pacientų gydytojai įsitikinę, kad pastarieji gali daugiau, nei manoma. Svarbiausia dimensiją sergantiems asmenims suteikti įraikius veikti ir skirti jiems daugiau dėmesio, pasitelkti pažangią gydymo metodologiją.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius aiškina, kad demencija gali susiformuoti sergant Alzhaimerio liga, tačiau dažniau ji prasideda susiaurėjus ar užsikimšus kraujagyslėms, kai galvos smegenims ima trūkti oro. „Kraujagyslių sveikatą palaikyti padeda vaistai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką, taip pat fizinė veikla, cholesterolio kiekio kontroliavimas. Vis dėlto kalbant apie demenciją, kuri siejama su Alzhaimerio liga, manoma, kad padėti gali protinė smegenų veikla, kai smegenims duodama darbo“, – aiškina specialistas.
Šv. Roko ligoninės Demencijų skyriaus vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė Vaida Ratautienė aprodo ligoninės užimtumo erdves. Didelę priemonių gausą čia neseniai papildė išmani kognityvinė, arba kitaip vadinama pažintinė programa, kuri žaidimo forma pacientui leidžia įsisavinti informaciją, gydytojams stebėti paciento sveikatos lygio rodiklius, ligos progresą.
„Programa pati prisitaiko prie žmogaus sugebėjimo lygio. Jei mato, kad pacientui per sunku ar jis per ilgai užtrunka atlikdamas užduotis, parenka jas žemesnio lygio“, – aiškina V.Ratautienė, pastebėjusi, kad programa ne tik papildo specialistų darbą, bet su naujovėmis įdomiau dirbti ir patiems pacientams, jie turi daugiau motyvacijos.
„Tokią programą Lietuvoje, ko gero, turi tik kelios gydymo įstaigos. Trejus metus ją skolinomės, o dabar pagaliau įsigijome“, – apie pasiteisinusias priemones kalba Šv. Roko ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Robertas Prokurotas.
Pacientai čia turi galimybę praleisti laiką taip, kaip jiems malonu – kas žaidžia šaškėmis, kas tapo paveikslus. Skyriuje sutinkame du žinomus šalies dailininkus. Ligoninės personalas jiems parūpino reikiamų tapybos priemonių, todėl jie čia turi galimybę toliau užsiimti širdžiai miela veikla. Rezultatai stebina.
Be savų pomėgių demencija sergantys pacientai mokomi neprarasti kasdienių įgūdžių, virtuvėlėje prižiūrimi darbuotojų, gaminasi valgyti. Skyriaus darbuotojai įsitikinę, kad demencija sergantys pacientai geba daugiau, nei manome. Svarbiausia tinkama įranga ir priežiūra veikti.
Perprasti pasaulio suvokimą
„Kai kalbame apie asmenis, turinčius pažintinių funkcijų sutrikimą, derėtų suprasti, kad ir jie kalba savo kalba, o mes, norėdami juos suprasti, turime ją išmokti“, – sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė ir priduria, kad tokios kalbos mokymasis yra visuomenės atsakomybė. – Demencija sergantis asmuo mūsų kalbą praranda, jis jau negali bendrauti taip, kaip bendravo, kai buvo sveikas. Jis po truputį tampa vis jautresnis vadinamajam emociniam užkrečiamumui.“
Kalifornijos San Francisko universitete, kuriame veikia vienas žymiausių pasaulyje atminties ir senėjimo tyrimų centrų, yra atliktas tyrimas, parodęs, jog emocinis užkrečiamumas yra itin sustiprėjęs asmenims, kurie turi lengvą pažintinį funkcijų sutrikimą ir serga Alzhaimerio liga. Emocinis užkrečiamumas yra pastebimas ir tarp vaikų. Pavyzdžiui, jei vienas verkia, kiti, esantys šalia, irgi ims verkti. Gyvūnijos pasaulyje vienam paukščiui nuskridus paskui jį pakils visas būrys. Tai – natūralūs procesai. Amžėjant emocinis užkrečiamumas praranda jautrumą, o dėl ligos silpnėjant pažintinėms funkcijoms – vėl sustiprėja. Tai padeda žmogui geriau suprasti aplinką ir joje tvyrančias emocijas. Menkiau suprasdamas emocijas žmogus jas bando kopijuoti iš aplinkos. Kokią emociją atnešame bendraudami, ką spinduliuojame į aplinką, tą demencija sergantys asmenys ir perima. Jei ateisime geros nuotaikos, bendrausime su šypsena ir parodysime dėmesį, jis tą ir perims. Tas pats galioja ir neigiamai nuotaikai.
I.Petkutė, muziejuje vesdama specialius užsiėmimus demencija sergantiems asmenims, kalbą užmegzti bando per meno kūrinius.
„Kai kartu ateina pacientų globėjai ar socialiniai darbuotojai, negali patikėti, kad vyksta tokie turiningi pokalbiai. Jų paslaptis – emocijos įnešimas ir kalbėjimas jų kalba: viename sakinyje reiškiama viena mintis, naudojama mažiau dviprasmybių, pasitelkiamos vaizdinės užuominos“, – sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė.
„Siekiant demencija sergantiems asmenims sukurti bendravimui palankią aplinką rekomenduoju pasitelkti reprodukcijas, kas paskatina kalbėti ne tik apie dabartį, kaip jie jaučiasi dabar, bet ir apie praeitį, vaikystę. Kai kalbėti yra sunkiau, vaizdas gali būti atspindys, papasakoti apie save. Taip žmogus gali ne tik reikšti emocijas, bet ir pasakyti apie fiziologinius poreikius – parodyti, jog nori į tualetą, atsigerti, įvardinti, ką skauda. Demencija sergantys asmenys dažnai nesupranta, kad jiems skauda, negali to įvardinti, nors skausmą jaučia“, – sako pašnekovė pridurdama, kad vienos kalbos visiems nėra. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl kiekvieno kalbą reikia mokėti surasti.
Verta žinoti
Nustatyta, kad medituojančių žmonių smegenyse daug didesnė pilkos medžiagos koncentracija nei nemedituojančių. Mat pilkajame smegenų medžiagos sluoksnyje yra sutelktos nervinės ląstelės, kurių pagalba geriau funkcionuoja smegenys. Taigi meditacija – apsauginė priemonė nuo senatvinės demencijos.
Degeneraciniai procesai senatvėje sąlygoja pilkosios medžiagos sumažėjimą, o tai daro įtaką ir kognityviniams gebėjimams: suprastėja darbinė atmintis, sunkiau sekasi daryti logines išvadas.
Harvardo medicinos mokyklos atlikti tyrimai atskleidžia, kad tokį nykimą galima sustabdyti meditaciniais pratimais. Ištyrę ilgus metus medituojančių žmonių smegenis nustatyta, kad senatvė smegenų žievei poveikio neturėjo ir jos nykimo pėdsakų nėra.
