Dėmesys darbuotojų saugai ir sveikatai auga − kodėl nemažėja nelaimių skaičius darbe?

Pasaulinės ir mūsų šalies praktikos rodo, kad darbuotojų saugos samprata plečiasi. Be fizinės saugos priemonių diegimo ir rizikų darbo vietoje mažinimo nuolat auga dėmesys darbuotojų fizinei bei psichikos sveikatai. Nepaisant to, draudikų duomenys atskleidžia realią statistiką − nelaimių skaičiui darbe nemažėjant, pastaraisiais metais jis laikosi panašiame lygyje. 

Minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, balandžio 28-ąją, kasmet skatinama kompleksiškai pažvelgti, kaip galima pagerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas. Ekspertai apibrėžia, kokios yra darbdavio galimybių ribos ir kokiose situacijose darbuotojai nukenčia dažniausiai. 

Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, ilgą laiką pagrindinis dėmesys buvo sutelkiamas į fizinius pavojus – saugų darbo įrangos naudojimą, apsaugos priemones, darbo aplinkos rizikų mažinimą. Vis dėlto, pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad vis daugiau įmonių darbuotojų gerovę suvokia plačiau. 

„Per paskutinius penkerius metus darbo organizavimas patyrė reikšmingų pokyčių. Pandemijos metu buvo dirbama pilnai nuotoliu, vėliau stengtasi rasti darbdaviui ir darbuotojui parankiausią darbo organizavimo formulę, derinant darbą biure ir nuotoliu. Dalyje organizacijų šios formulės paieškos tebevyksta iki šiol. Be to, vis daugiau darbdavių savo darbuotojams, kaip papildomą naudą, pradėjo siūlyti sveikatos draudimą. Pristatytos nuotolinės gydytojų konsultacijos, kurios leidžia patogiau ir nepaliekant namų gauti gydytojo patarimų ar receptą vaistams“, − sako A. Juodeikis. 

Nepaisant išaugusio dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai, Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus kasmet registruojama mažiausiai 90 darbuotojų draudimo žalų. Praėjusiais metais buvo užfiksuota daugiau nei 100 žalų atvejų, kurių bendra išmokų suma viršijo 70 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

„Dažniausiai sulaukiame kreipinių dėl fizinių sužalojimų – tai minkštųjų audinių bei vidaus organų traumos, kurios sudaro daugiau nei pusę visų kreipinių. Šio tipo žalų vidutinė išmoka siekė apie 320 eurų. Antroje vietoje – kaulų lūžiai ir išnirimai, kurių vidutinė išmoka – 460 eurų. Visgi matyti, jog fizinių pavojų rizika darbo vietose išlieka reikšminga“, – pažymi draudimo bendrovės atstovas.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), atlikusi nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių analizę, nustatė pagrindines sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje priežastis. 

„Šių atvejų, įvykusių 2024 m. pirmąjį pusmetį, analizė atskleidė, kad nelaimingi atsitikimai kilo dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidaus kontrolės, netinkamai atlikto profesinės rizikos vertinimo bei neadekvataus darbų organizavimo ar darbo vietų įrengimo“, − komentuoja A. Juodeikis. 

Pasak eksperto, taip pat nustatyta, kad dažnais atvejais darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų dėl nepakankamo instruktavimo bei mokymų trūkumo.

Šios analizės išvadas patvirtina ir šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių tyrimas. Jo rezultatai rodo, kad palyginus su 2023 m., šiais metais sumažėjo smulkaus ir vidutinio verslo investicijos į darbuotojų saugos mokymus ir instrukcijas darbe. 

A. Juodeikis pažymi, kad darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Lietuvoje išlieka nemažai neišnaudotų galimybių. Siekiant veiklos tvarumo ir ilgalaikio konkurencingumo, verslo organizacijoms neišvengiamai tenka peržiūrėti ir stiprinti savo požiūrį į darbuotojų saugą.

„Darbuotojų gerovės ir saugos užtikrinimas turėtų būti suvokiamas kaip tikslinga investicija, kuri skatina darbuotojų pasitenkinimą bei stiprina organizacijos kultūrą. Saugos kultūra neturėtų būti vertinama vien kaip teisinė pareiga – ji turi tapti integruota organizacijos kultūros dalimi“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis.