Depresija ir nerimas: kaip padėti sau su psichoterapeuto pagalba?

Vis daugiau žmonių šiandien susiduria su emociniais sunkumais – vieni kenčia nuo nerimo, kiti išgyvena depresiją, o kai kurie susiduria su abiem sutrikimais vienu metu. Tai ne tik emocinis iššūkis, bet ir gyvenimo kokybę griaunanti būsena, kuri gali paveikti mūsų santykius, darbą, motyvaciją ir net fizinę sveikatą. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip sau padėti – vienas jų yra profesionali pagalba. Psichoterapija tampa vis populiaresniu pasirinkimu, padedančiu žmonėms atrasti vidinę pusiausvyrą, suprasti save ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.

Kada metas kreiptis pagalbos?

Daugelis žmonių ilgą laiką ignoruoja savo emocinę savijautą, manydami, kad „viskas praeis“ arba kad „nereikia per daug dramatizuoti“. Tačiau kai nerimas ar depresija tampa kasdienybės dalimi, o paprasti dalykai – kaip atsikelti ryte, susikaupti darbe ar palaikyti santykius – ima kelti sunkumų, tai ženklas, kad pagalbos reikia dabar.

Būdingi depresijos požymiai:

• Ilgalaikis liūdesys, beviltiškumo jausmas;
• Nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka;
• Sumažėjęs domėjimasis veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą;
• Miego sutrikimai (per daug arba per mažai);
• Savigrauža, menkavertiškumo jausmas.

Nerimo simptomai:

• Nuolatinis įtampas, nerimo jausmas be aiškios priežasties;
• Sunku atsipalaiduoti ar susikaupti;
• Greitas širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys;
• Neramumas, panikos priepuoliai;
• Perteklinis galvojimas apie galimas nesėkmes ar pavojus.

Jeigu pastebite tokius simptomus, verta pasikalbėti su specialistu. Šioje situacijoje itin svarbus vaidmuo tenka psichoterapeutui – žmogui, kuris padeda suprasti save giliau, išmokti valdyti emocijas ir išsilaisvinti iš užburto minčių rato.

Kuo gali padėti psichoterapeutas?

Psichoterapija – tai ne tik pokalbiai. Tai struktūruotas procesas, padedantis žmogui keisti savo mąstymą, elgesį ir emocinius atsakus. Gera žinia ta, kad psichoterapija yra veiksmingas metodas tiek depresijos, tiek nerimo sutrikimų atveju.

Kaip konkrečiai gali padėti psichoterapeutas:

• Padės atpažinti neigiamus mąstymo modelius, kurie stiprina depresiją ar nerimą.
• Išmokys veiksmingų streso valdymo ir atsipalaidavimo technikų.
• Padės įsisąmoninti gilumines priežastis: vaikystės patirtis, santykių modelius, pasąmoninius įsitikinimus.
• Padės išsikelti mažus, pasiekiamus tikslus ir palaipsniui judėti sveikimo link.
• Pasiūlys įrankių, kaip tvarkytis su kasdieniais iššūkiais, tokiais kaip savivertė, baimės ar socialinis nerimas.

Svarbu pabrėžti, kad psichoterapijos procesas nėra momentinis. Tai – kelionė, kuri reikalauja laiko, kantrybės ir pasitikėjimo tiek savimi, tiek specialistu.

Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?

Ne mažiau svarbu nei kreiptis pagalbos – rasti tinkamą psichoterapeutą. Pasitikėjimas, abipusis ryšys, supratimas – tai raktas į sėkmingą terapiją.

Jei gyvenate Lietuvoje, o ypač laikinojoje sostinėje, verta pasidomėti, ką siūlo psichoterapeutas Kaune. Mieste veikia ne viena psichoterapijos klinika, taip pat gausu nepriklausomai dirbančių kvalifikuotų specialistų, kurie taiko įvairius terapijos metodus – nuo kognityvinės elgesio terapijos iki egzistencinės ar psichodinaminės krypties.

Renkantis specialistą verta atkreipti dėmesį į:

• Licencijas ir kvalifikaciją;
• Terapijos kryptį;
• Patirtį dirbant su konkrečiais sutrikimais (nerimas, depresija);
• Atsiliepimus ir rekomendacijas;
• Galimybę pasikalbėti iš anksto (dažnai siūloma įvadinė konsultacija).

Šiandien taip pat daug specialistų siūlo nuotolines sesijas, todėl pagalbą galima gauti net neišėjus iš namų.

Kaip padėti sau kasdien?

• Judesys: reguliarus fizinis aktyvumas (net lengvas pasivaikščiojimas) padeda mažinti nerimą ir depresiją.
• Miegas: stabili miego rutina – pagrindas gerai savijautai.
• Mityba: subalansuota mityba turi tiesioginį poveikį nuotaikai.
• Ryšys su kitais: palaikantys santykiai, pokalbiai su artimaisiais, bendravimas mažina vienišumo jausmą.
• Ramybės praktikos: kvėpavimo pratimai, meditacija, dėmesingumo praktikos padeda atsikratyti įtampos.
• Savarankiškas mokymasis: knygos, podkastai ar seminarai emocinės sveikatos temomis gali įkvėpti ir suteikti papildomų įrankių.

Psichoterapija – tai pagalbos forma, tačiau kasdieninis rūpinimasis savimi taip pat labai svarbus. Net ir mažais žingsniais galima stiprinti emocinį atsparumą.