Diagnozė lyg nuosprendis... Ar galima pasukti ligą atbuline eiga?

Sakoma, kad Vakarų pasaulyje siaučia lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) epidemija. Širdies ligos, piktybiniai navikai, diabetas, astma, alergija, nutukimas, sąnarių bei kitos lėtinės ligos ir net psichikos bei elgsenos sutrikimai laikomi didžiausia šiuolaikinės visuomenės rykšte. Europoje nuo LNL kasmet miršta apie 36 milijonai žmonių (~60 proc. visų mirčių). Lietuvoje vien nuo širdies ir kraujagyslių ligų pernai mirė 63 proc. moterų ir 43 proc. vyrų.

„Deja, pacientai vis jaunesni. Pas mus daugėja trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių sveikstančių po insulto“, – pastebi sanatorijos „Gradiali“ vyriausia gydytoja Jovita Jočienė pristatydama pirmą kartą Vakarų Lietuvoje organizuojamą sveikatingumo stovyklą, kurioje gyvensenos medicinos specialistai mokins įveikti ligas be vaistų.

Ar gydymas be vaistų nėra mitas?

„Vaistai tik kovoja su pasekmėm. Simptomų nuslopinimas ir gyvenimo trukmės pailginimas tik padidina sergančiųjų skaičių. Mokslininkai jau seniai sutaria, kad reikalingas principiniai kitoks požiūris į sveikatą ir jos apsaugą“ – sako gan naują medicinos sritį, gyvensenos mediciną, reprezentuojanti Aistė Kučinskienė.

Gyvensenos medicinos terminas sukurtas ir plačiai naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose jau apie 15 metų. Europoje gyvensenos medicina žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Lietuva tarp lyderių: pirmieji ES įteisinome gyvensenos medicinos pareigybę bei paruošėme studijų programas – Lietuvos sveikatos mokslų universitete galima įgyti Gyvensenos medicinos magistro laipsnį.

„Tai tikras proveržis medicinoje, – sako A. Kučinskienė. – Tai nauja, biomedicininiais moksliniais įrodymais pagrįsta medicinos sritis, kuri į ligų atsiradimą, jų prevenciją ir gydymą žiūri kaip į procesą, kurį galima valdyti koreguojant ydingą gyvenimo būdą“.

Pasak specialistės, atlikti tyrimai rodo, kad lėtinių ligų vystymąsi galima ne tik sustabdyti, bet ir pasukti ligų eigą savaiminio pasveikimo linkme. Įrodyta, kad net turint genetinį polinkį susirgti lėtinėmis ligomis, galima jų išvengti.

Teks išmokt gyventi kitaip

 „Vis daugiau pas mus atvykstančių jaunų žmonių kenčia nuo pervargimo. Ir aš kalbu daugiau apie psichinį išsekimą nei fizinį, –  pasakoja sanatorijos „Gradiali“ vyr. gydytoja Jovita Jočienė. – Didžiulis gyvenimo tempas, griežti reikalavimai sau, nemokėjimas atsipalaiduoti, prie to dar nevisavertė mitybą bei sėdimas gyvenimo būdas... Išbalansuojame organizmą ir sudarome idealias sąlygas ligoms vystytis.“

Pasijutę blogai, lietuviai vis dažniau skuba savaitgaliui į sanatorijas. Nors, pasak gydytojos, tai vis geriau nei nieko, norint atgauti fizines ir psichines jėgas reiktų dviejų savaičių ar bent dešimties dienų. O siekiant ilgalaikių rezultatų – iš esmės pakeist gyvenimo būdą.

„Saugoti sveikatą, o susirgus sustabdyti ligą ir pasukti jos eigą atgal galima sąmoningai pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, – sako gyvensenos medicinos specialistė A. Kučinskienė. – Tačiau tai nėra lengva. Aplinka keičiasi greičiau nei mūsų organizmas sugeba prisitaikyti. Todėl kartais tenka mokytis gyventi iš naujo.“

Pirmieji tokie mokymai vyko Druskininkuose pernai. Čia praktinius seminarus vedė žymiausi pasaulio gyvensenos specialistai iš JAV ir Kanados. Programoje dalyvavę pacientai buvo testuojami prieš ir po dešimties dienų gyvensenos medicinos kurso.

„Rezultatai ženklūs: bendras cholesterolio kiekis sumažėjo 14 proc. pacientų, o „blogasis“ cholesterolis net 18 proc., 6 proc. krito gliukozės kiekis kraujyje ir mažėjo kraujo spaudimas. Pacientų gyvenimo kokybės vertinimas pagal SF-36 skalę pagerėjo 26 proc.“, – vardina A. Kučinskienė.

Pasiryžusiems keistis – dar viena galimybė

Šiemet panašus mokymų kursas gegužės 21-31 dienomis organizuojamas Palangoje. Sanatorijoje „Gradiali“ rinksis šios srities mokslininkai iš visos Lietuvos, paskaitas skaitys ir praktinius seminarus ves žinoma mitybos specialiste iš Vokietijos Lijana Krause.

„Tai gyvenimo būdo keitimo programa, – sako A. Kučinskienė. – Pastarojo meto tyrimai rodo, kad vartojant šviežią augalinės kilmės maistą, tinkamą dėmesį skiriant fiziniam aktyvumui, suderinus darbo ir poilsio rėžimą, galima stipriai pagerinti sveikatą, o sergančius lėtinėmis ligomis sustabdyti ar net atsukti ligos eigą.“

Sveikos gyvensenos mokymo programoje gali dalyvauti ne daugiau nei 20 žmonių. Mat kiekvienam bus atliekami tyrimai, vertinama sveikatos būklė, sudaromas individualus gyvensenos pokyčių planas.  Įvairių sričių specialistai padės dalyviams žengt pirmuosius žingsnius sveikesnio gyvenimo link.

„Dalyviai gaus moksliniais įrodymais pagrįstų žinių apie mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymo įgūdžius, įvertinsime programos metu pasiektus rezultatus ir sudarysime tolimesnį planą ilgalaikiams pokyčiams, – sako A. Kučinskienė. – Praktika rodo, kad net per 10 dienų sveikai maitinantis ir sportuojant yra įmanoma pajusti pirmuosius teigiamus pokyčius.“

Pasak specialistė, ilgalaikiai  rezultatai, aišku, priklausys, nuo programoje dalyvavusiųjų ištvermės ir pasiryžimo savo namų aplinkoje tęsti programoje pradėtą sveiką gyvenimo būdą.

Mokymu metu su dalyviais dirbs sanatorijos „Gradiali“ specialistai: gydytojai-reabilitologai, kineziterapeutai, masažistai. Papildomai svečiai galės naudotis pirčių, baseinų zonomis ir įvairiomis sveikatinimo ir grožio procedūromis.