Didėja savivaldybių pasirengimas mobilizacijai: visuotinės gynybos ramstį stiprina bendradarbiavimas

Lietuvos savivaldybės vis aktyviau įsitraukia į pasirengimo mobilizacijai procesus ir tampa tvirtu visuotinės gynybos ramsčiu. Dalyvavimas mokymuose, pratybų organizavimas, bendradarbiavimas su karo komendantūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitais partneriais liudija atsakingą savivaldos požiūrį, augantį įsitraukimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, stiprinantį valstybės atsparumą.

„Savivaldybės suformuoja valstybės gynybos pamatą jungdamos nacionalinius planus ir realų jų įgyvendinimą. Vietos lygmenyje sprendžiasi žmonių saugumas, bendruomenių atsparumas, kritinių paslaugų tęstinumas ir kiti elementai, būtini valstybės funkcionavimui krizės metu. Pastaruoju metu matoma reikšminga savivaldybių pasirengimo pažanga leidžia užtikrinti kiekvienos bendruomenės įsitraukimą ir savo vietos atradimą bendrame valstybės gynybos ir krizių valdymo paveiksle“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Šią tendenciją patvirtina visoje šalyje stiprėjanti savivaldybių praktinė patirtis. Daugėja bendrų pratybų, stiprėja sąveika su krašto apsaugos institucijomis, auga bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų, privataus sektoriaus įsitraukimas. Savivaldybės vis aktyviau bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi patirtimi ir siekia, kad mobilizacinės užduotys būtų suprantamos ir įgyvendinamos vieningai.

Gerosios savivaldybių praktikos

Kaip pastebi Telšių rajono savivaldybės vyriausioji mobilizacijos specialistė Vaida Udovičienė, kryptingas darbas ir glaudus bendradarbiavimas su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bei vietos institucijomis leidžia nuosekliai stiprinti pasirengimą. 

„Į pasirengimo procesus įtraukiame švietimo, kultūros, sveikatos ir socialines įstaigas, nevyriausybines organizacijas, Lietuvos šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnus, kitas įstaigas bei įmones. Kai šie sektoriai veikia išvien, galima greičiau reaguoti į iššūkius ir išvengti sumaišties“, – teigia ji. 

Telšių savivaldybėje išsiskiria stiprus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis – Telšių vyskupijos „Caritas“, Lietuvos skautijos Telšių tuntu, „Maisto banku“, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitais partneriais. Vystomas stiprus tinklas krizinėse situacijose padėtų užtikrinti tiek savivaldybės veiklos tęstinumą, tiek gyventojų saugumą. 

Kėdainių rajono savivaldybė pasirengimą mobilizacijai vertina kaip nuolatinį procesą, kuriame svarbiausia – praktika. „Mobilizacijos planuose numatytus algoritmus tikriname pratybų metu, o po kiekvieno pratimo juos peržiūrime ir tobuliname. Tai įjungia saugumo jausmą – žinai, kaip veikti, ir veiki“, – sako savivaldybės mobilizacijos specialistė. Jos teigimu, į pratybas įtraukiamos ne tik savivaldybės įmonės, bet ir kaimo bendruomenės bei nevyriausybinės organizacijos. Kėdainiuose kartu su „Maisto banku“ surengtos pratybos, kurių metu išdalinta apie 2000 maisto paketų, tapo puikiu pavyzdžiu, kaip vietos lygmeniu galima koordinuoti veiksmus tarp savivaldybės, bendruomenių ir partnerių. Siekdama, kad informacija pasiektų visus gyventojus, savivaldybė taip pat inicijavo Pilietinio atsparumo ir pasirengimo krizių valdymo projektų finansavimą, skirtą ypač pažeidžiamų grupių švietimui.

Tarp aktyviai pasirengimą mobilizacijai stiprinančių savivaldybių išsiskiria ir Kretingos rajonas, vienas pirmųjų savivaldybės lygmeniu įvaldęs sąveikos su komendantūra mechanizmus, komendanto valandos ir kitas procedūras. Kretingos savivaldybė taip pat aktyviai bendradarbiauja su Šaulių sąjunga ir Ukrainos partneriais iš Novovolynsko miesto, bendradarbiauja su privačiu sektoriumi stiprindami priimančiosios šalies paramą bei pasirengimą mobilizacijai. Pasak savivaldybės mobilizacijos reikalų koordinatoriaus Gintaro Bruzdeilino, aukštesnis pasirengimo mobilizacijai lygis, leidžia ramiau ir užtikrinčiau reaguoti vietos gyventojams – ne tik karo, bet ir kilus krizinėms situacijoms.

Šiais metais vykusiose nacionalinėse mobilizacijos pratybose  „Vyčio skliautas 2025“ šalies savivaldybės galėjo praktiškai išbandyti evakuacijos, priėmimo, gyventojų apgyvendinimo ir paramos procesus. Vilniaus miesto savivaldybė koordinavo gyventojų evakuaciją. Tuo tarpu Kelmės, Ukmergės, Šiaulių ir Kėdainių rajonų bei Kauno miesto savivaldybės priėmė iš sostinės evakuotus žmones, užtikrino jų nakvynę, maitinimą, sveikatos priežiūrą ir psichologinę pagalbą. Į šiuos procesus buvo įtrauktos savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, vietos verslas ir bendruomenės.

Mobilizacines pratybas šiemet inicijavo ir Klaipėdos bei Pasvalio rajonų savivaldybės. Jose dalyvavo ne tik savivaldybių įmonės, bet ir nevyriausybinės ir privačios organizacijos. Tokios praktinės patirtys stiprina regioninį bendradarbiavimą ir atskleidžia visų sektorių įsitraukimo svarbą.

Šių metų pasirengimo mobilizacijai vertinimo rezultatai rodo, kad daugelis savivaldybių demonstruoja gerą pasirengimo lygį. Tarp geriausiai įvertintų – Švenčionių, Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Visagino ir Šilalės rajonų ir Elektrėnų savivaldybės, kurių pasirengimo rodikliai siekia 80 procentų ir daugiau.

Toks progresas rodo ne tik didėjantį institucijų bendradarbiavimą, bet ir visuomenės brandą. Kasmet stiprėjantis savivaldybių kaip svarbios visuotinės gynybos grandies vaidmuo stiprina visos valstybės atsparumą.