Didesnė rizika susirgti tulžies pūslės akmenlige kyla moterims: kaip atpažinti ligos simptomus?

Akmenys tulžies pūslėje gali formuotis daugelį metų, tačiau kol liga nesukelia ryškių simptomų, apie ją dažniausiai net nesusimąstome. Vis dėlto uždelsus ji gali lemti rimtas komplikacijas, kurios kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Apie tai, kodėl tulžies pūslėje susidaro akmenys, kokie požymiai išduoda ligą ir kada svarbi operacija, pasakoja Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Paulius Žeromskas.

„Didžiausia rizika susirgti tulžies pūslės akmenlige kyla vyresnėms nei 40 metų moterims, turinčioms viršsvorio. Įtaką taip pat daro nėštumai – dėl padidėjusios gimdos sutrinka tulžies nutekėjimas, todėl lengviau formuojasi akmenys. Riziką didina ir paveldimumas bei netinkama mityba – riebus, aštrus  maistas“, – aiškina doc. dr. P. Žeromskas.

Apie ligą dažniausiai praneša skausmas

Gydytojas specialistas pasakoja, kad tulžies pūslė yra rezervuaras, kuriame kaupiasi tulžis. Valgio metu, sudirginus receptorius, ji susitraukia, o tulžis patenka į dvylikapirštę žarną, kur padeda virškinti riebalus.

„Tulžies akmenys susidaro dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kai tulžis užsistovi pūslėje ir kai pakinta jos cheminė sudėtis. Tuomet joje esantis cholesterolis, tulžies rūgštys ir druskos pradeda kristalizuotis, o iš šių kristalų pamažu formuojasi akmenys. Dauguma žmonių net nežino, kad juos turi — tai vadinama besimptomine tulžies pūslės akmenlige. Kai akmenys padidėja arba pajuda iš tulžies pūslės, jie gali įstrigti siauruose tulžies latakuose ir sukelti simptomus. Tuomet jau kalbame apie simptominę akmenligę“, – aiškina abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Vienas dažniausių tulžies pūslės akmenligės simptomų yra skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku arba epigastriumo srityje (po „duobute“), dažniausiai pasireiškiantis po valgio. Taip nutinka todėl, kad valgant tulžies pūslė susitraukia ir bando išstumti tulžį, tačiau kaklelyje įstrigęs akmuo trukdo jai pasišalinti.

„Taip pacientams gali pasireikšti tulžies pūslės kolika, dar vadinama tulžies pūslės priepuoliu. Tai stiprūs, su pertraukomis pasikartojantys skausmo epizodai viršutinėje vidurinėje arba dešinėje pilvo dalyje, trunkantys nuo kelių minučių iki kelių valandų. Neretai tokį skausmą lydi pykinimas ir vėmimas“, – sako doc. dr. Paulius Žeromskas.

Diagnozuojama atliekant echoskopinį tyrimą

Tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama atliekant pilvo organų echoskopinį tyrimą. Tai greitas ir tikslus metodas, leidžiantis aiškiai pamatyti akmenis bei įvertinti pūslės ir latakų būklę. Kartais, siekiant atmesti panašius simptomus sukeliančias ligas, tokias kaip opaligė, atliekami ir endoskopinio skrandžio ar dvylikapirštės žarnos tyrimai. Retesniais atvejais taikomas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, dažniausiai ieškant kasos, kepenų panašią simptomatiką sukeliančių susirgimų.

Nors profilaktinių patikrinimų dėl tulžies akmenligės nėra, su gydytoju specialistu geriausia pasitarti vos pajutus bet kokius pilvo organų veiklos sutrikimus: priepuolinį skausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimą, vėmimą, virškinimo ir tuštinimosi pokyčius.

„Nors pati liga iš pradžių gali atrodyti nepavojinga, didžiausią riziką kelia jos komplikacijos. Bet koks tulžies latakų užsikimšimas gali sukelti ūminį ar lėtinį tulžies pūslės uždegimą – cholecistitą. Jo metu skausmas tampa nuolatinis ir ilgai trunkantis, dažnai pakyla temperatūra, atsiranda kitų uždegimo požymių. Ilgainiui gali susiformuoti pūlinys, kuris, negydomas, gali pratrūkti į pilvo ertmę“, – aiškina abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Kur kas pavojingesnė situacija kyla tuomet, kai akmuo iš tulžies pūslės patenka į bendrą tulžies lataką ir užstringa ten, kur atsiveria tulžies ir kasos latakai į dvylikapirštę žarną. Tokiais atvejais gali pasireikšti gelta arba išsivystyti sunki ir gyvybei pavojinga būklė – ūminis pankreatitas.

Pašalinimas nesukelia žalos organizmui

Kai tulžies pūslė nefunkcionuoja tinkamai, ji šalinama chirurginiu būdu. Šiandien beveik visos tulžies pūslės šalinimo operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu, naudojant optinę sistemą ir specialius plonus instrumentus. Tokios operacijos metu organizmas patiria gerokai mažesnę chirurginę traumą, nes nėra didelių pjūvių, todėl gijimo procesas greitesnis, o komplikacijų rizika mažesnė.

Taikant šiuolaikinius laparoskopinius chirurginius metodus kartu sumažinama pooperacinių infekcijų rizika, pacientas jaučia mažesnį pooperacinį skausmą ir greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.

„Kartais dar tenka girdėti, kad tulžies pūslės akmenis galima tirpinti medikamentais, tačiau šis gydymo būdas nėra populiarus. Didžiausia problema – maži akmenys. Sumažėję jie gali lengviau patekti į tulžies latakus ir ten įstrigti, sukeldami pavojingas komplikacijas“, – sako Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. P. Žeromskas.

Doc. dr. P. Žeromskas priduria, kad siekiant išvengti tulžies pūslės akmenligės, svarbu valgyti reguliariai ir nedidelėmis porcijomis, vengti riebaus, kepto, labai aštraus maisto. Taip pat naudinga gerti pakankamai vandens ir vengti ilgalaikio badavimo.

„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 85 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.