Didžiausias Geriatrijos skyriaus privalumas – darnus komandinis darbas

Neseniai duris atvėręs Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyrius jau gali pasidžiaugti sėkmės istorijomis: pacientai palieka palatas savarankiškesni, daugiau judantys, įveikę pusiausvyros sutrikimus, sustiprėję, įveikę atskirtį, labiau socializuoti. Vidaus ligų gydytoja Sigita Plungienė, pristatydama skyriaus veiklą konferencijoje, akcentavo, kad medikams kasdien tenka rūpintis vieno ar kito paciento mitybos trūkumo korekcija, medikamentų suderinimu, adekvataus judėjimo ugdymu, socializacija, kognityvinių funkcijų lavinimu, demencijos patikslinimu, delyro prevencija ir daugeliu kitų problemų, kurias įveikus senatvė tampa lengvesnė, o gyvenimas – oresnis.

Į skyrių atveda ligos

Į visą parą veikiantį Geriatrijos skyrių patenkama su šeimos gydytojo, gydytojo specialisto siuntimu arba stacionarizuojant skubiai, kai pacientas atvyksta į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Stacionarizavimo galimybės būtinai derinamos su skyriaus vedėja Daiva Jautakiene ar skyriaus gydytoju. Gydytoja Sigita Plungienė akcentavo, jog labai svarbu suprasti, kad šiame skyriuje neteikiamos nei slaugos, nei paliatyviosios pagalbos paslaugos, kas labai svarbu žinoti medikams, rašantiems pacientui siuntimą į šį skyrių.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriuje gydomi pacientai kaip ir kituose ligoninės skyriuose -  paūmėjus ligai. Pasak gydytojos S. Plungienės, geriatrija yra labai plati sritis, kuri apima daug kitų šakų. Tai ir vidaus ligos, ir neurologija, ir psichiatrija, ir reabilitacija, ir dietologija. Tad skyriuje ir gydomi garbingo amžiaus pacientai dėl paūmėjusios ligos.

Dažniausios indikacijos, dėl kurių stacionarizuojami pacientai į skyrių, yra lėtinė išeminė galvos smegenų liga, kai pacientą vargina polinkis griūti, vargina pusiausvyros sutrikimai, demencija, kai nėra galimybės ligą diagnozuoti ambulatoriškai, mitybos trūkumas, cukrinio diabeto, širdies nepakankamumo ar lėtinės inkstų ligos pablogėjimas. Skubiai dažniausiai stacionarizuojami pacientai, kai susergama pneumonija, pielonefritu, hiponatremija, rijimo sutrikimu (kai nėra mechaninės obstrukcijos), taip pat pablogėjus lėtinei inkstų ligai, išeminei galvos smegenų ligai, esant širdies nepakankamumo paūmėjimui. Vieni pacientai į skyrių patenka  skubiai, kiti – planine tvarka, tačiau stacionarizavimo diagnozės panašios. Sprendžiant apie paciento guldymą į skyrių svarbu ir tai, kad ligos būtų lydimos keleto paūmėjusių ligų, kurios mažina paciento funkcinį savarankiškumą.

Potencialas sveikti - būtinas

Geriatrijos skyriuje dirbančio personalo  tikslas – gerinti socialines funkcijas, todėl pacientas prieš stacionarizavimą turi būti mobilus: judėti pats arba su pagalbinėmis priemonėmis – su lazda, vaikštyne, vežimėliu. „Turi būti ir potencialas sveikti, nes mes didiname pacientų savarankiškumą, skatiname jį judėti, laviname pusiausvyrą, geriname raumenų jėgą. Taip mažinama atskirtis ir didinama socializacija“, - teigia gydytoja S. Plungienė.  

Skyriuje vykdomas geriatrinis ištyrimas - labai svarbi diagnostikos dalis. Tyrimo metu vertinamos kongnityvinės funkcijos. Pagrindinis tyrimas MMSE (protinės būklės trumpas testas), kurį atlieka psichologas. Prireikus, atliekama ir BLESSED'o demencijos skalė - išsamesnis įvertinimo įrankis, apimantis ne tik kognityvinių funkcijų vertinimą, bet ir elgesio bei veiklos pokyčius. Kartais atliekami ir kiti psichikos vertinimo testai, taip pat vertinamas depresiškumas.

Kasdienė veikla ir funkcinis savarankiškumas vertinamas pagrindinėmis anketomis. Visiems žinoma instrumentinė kasdienės veiklos anketa, atliekama stacionarizavimo pradžioje, o išleidžiant įvertinamas Barthelio indeksas. Pagal Edmontono silpnumo skalę vertinamas senatvinis silpnumas.  Tai, pasak gydytojos S. Plungienės, dažniausi geriatriniai sindromai, kurie stebimi ir koreguojami šiame skyriuje.

Senatvinio silpnumo profilaktika turi prasidėti jauname ir vidutiniame amžiuje, kai auginami ir stiprinami raumenys. Geriatrijos skyriuje vyksta gydymas, kuriam būtinas adekvatus fizinis krūvis: vaikščiojimas, jėgos didinimo pratimai. Tam kiekvieną dieną kineziterapijos salytėje vyksta kineziterapijos užsiėmimai, kurių metu koreguojami ir eisenos, pusiausvyros sutrikimai.

Ligos net ir nuo vaistų

Labai dažna į skyrių patenkančių pacientų problema yra polifarmacija. Medikai turi vaistų sąrašą BEERS. Tai - vyresniems žmonėms potencialiai pavojingų medikamentų sąrašas. „Mes dažniausiai gydome vaistų šalutinius poveikius, kurių vieni sukelia vidurių užkietėjimus, kiti – sausą kosulį, miego sutrikimus, košmarus, depresiją arba didina griuvimų riziką. Labai didelė grupė vaistų, kurie sukelia stiprų burnos džiūvimą, kongnityvinių funkcijų blogėjimą, vidurių užkietėjimą, šlapimo susilaikymą, sedaciją. Vyresniame amžiuje dažna problema - arterinio kraujospūdžio dideli svyravimai (nuo labai aukšto iki labai žemo) vartojant antihipertenzinius vaistus“, - vardina vaistų sukeltas žalas sveikatai gydytoja Sigita Plungienė ir patikina, kad skyriaus medikai ypač vertina naudos ir žalos santykį ir vaistus skiria tik tada, kai tikrai jų reikia.

Delikati ir dažna skyriaus pacientų problema - šlapimo nelaikymas. Įvertinus šlapimo nelaikymo tipą skiriamas medikamentinis gydymas, naudojami įklotai, sauskelnės. Labai svarbu,  kad pacientas jaustųsi patogiai, nesijaustų socialiai atskirtas dėl kvapo. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su urologais, kai tenka gydyti šlapimo nelaikymą ar susilaikymą (retenciją), koreguoti gydymą, ypač kai tai susiję su  gerybine prostatos hiperplazija.

Orofaringinė disfagija – problema, kai nėra stemplės obstrukcijos, bet pacientas springsta, kosčioja geriant, valgant. Būklei įvertinti atliekamas testas, kurio metu  geriamas vanduo, stebint springimus.

Vargina pacientus ir depresiškumas. Vyresniame amžiuje šie sutrikimai yra visiškai kitokie, negu jauname. Būdinga tai, kad vargina bejėgiškumo, vienišumo, nereikalingumo jausmas. Dažni pacientų pasakymai: „Į ką aš pavirtau, aš nebenoriu taip gyventi, man labai blogai“. Ir tai įveikiama, nes skyriuje pacientai socializuojasi, didinamas jų savarankiškumas. Medikai pastebi, kai pacientas geba pereiti per stacionarą, nueiti pats iki kriauklės nusiprausti, ima jaustis labiau pasitikintis savimi ir blogos mintys traukiasi.  

Skiriamas ir medikamentinis gydymas, kai yra gretutiniai sutrikimai, pavyzdžiui depresiškumas, miego sutrikimai, demencija, elgesio sutrikimai. Neretą vargina ir odos sausumas, burnos sausmė – tai įveikiama prausiantis vandeniu, ne drėgnomis servetėlėmis. Skyriuje tam yra dušas, kuriame yra išlankstomos gulimos kėdės, rekomenduojamos priemonės su ksilitoliu.

Kita pakankamai dažna problema - lėtinis skausmas. „Šios problemos varginamų pacientų yra visuose skyriuose, neesame išskirtiniai. Tik pas mus dažniau yra pridedamas nemedikamentinis gydymas, taip pat vyresniame amžiuje labai dažnai vargina neuropatinis skausmas, kurį koreguojame“, - sako gydytoja.  

Dažną pacientą vargina ir vidurių užkietėjimas. Pacientai informuojami apie stimuliuojančių vaistų žalą, jiems rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės: pakankamas skysčių vartojimas, mityba, skatinamas judėjimas, prireikus skiriama ir medikamentų.

Išsekusiems – skubi pagalba

Labai didelė ir dažna problema - mitybos trūkumas. Vertinant mitybos riziką  naudojama trumpa mitybos anketa (MNA, MNA-SF). Jei nustatoma mitybos nepakankamumo rizika, iš karto skiriama mitybos parama. Dažniausiai skiriami maisto papildai. Mitybos nepakankamumas turi keletą formų. Vienas iš jų – ūmi būklė (Kvašiorkoras), kuris atsiranda dėl sepsio, persirgtų sunkių infekcijų. Tai pasireiškia tinimais, išsekimu. Kitas atvejis, kai dėl prastos mitybos atsiranda lėtinis svorio netekimas, riebalų bei raumenų masės sumažėjimas, dėl ko mažėja ir baltymų kiekis kraujyje. Svorio mažėjimas būna ir dėl gastroenterologinių problemų arba dėl psichologinių problemų, kai žmogus nebenori ar negali valgyti.

Aktuali mitybos trūkumo problema – uždegiminės ligos: sepsis, ūmus respiracinis  distreso sindromas, pilvo chirurginės operacijos, Krono liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pankreatitas, diabetas, kurios lemia apetito sumažėjimą, raumenų katabolizmą, padidėjusią bazinę medžiagų apykaitą (BMA).

Tačiau, anot gydytojos Sigitos Plungienės, ypač svarbu - holistinis požiūris į vyresnį žmogų. Būtina adekvati higiena, vyresnis žmogus neturi turėti blogo kvapo, būtina skatinti pacientų savarankiškumą, vengti suvaržymo priemonių.  Pastangos pasiteisina, kai skyriuje vyrauja darnus komandinis darbas. Medikai džiaugiasi, kai pacientai iš skyriaus išeina kitokie: savarankiškesni ir įveikę daugelį problemų, be kurių jų kasdienybė tampa ori, o gyvenimas visavertis.