Didžioji dalis šalies gyventojų net nenutuokia, kaip apšiltinti jų namai

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų nežino kaip apšiltintas jų būstas, rodo bendrovės „Kingspan Insulation“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Pasak specialistų, šiemet ištikęs šildymo kainų šokas tikrai nebūtų toks skaudus, jei didžioji dalis šalies namų būtų apšiltinti bent jau pagal „vakar dienos“ reikalavimus, kurie nuo senesnės statybos namų skiriasi kartais.

„Mes sistemingai atnaujiname savo mobiliuosius įrenginius, kiek rečiau – automobilius, tačiau kalbant apie būstą dažniausiai apsiribojame interjero pokyčiais, kartais keičiamos šildymo sistemos. Pati konstrukcija rekonstruojama itin retai, nors dažno namo pagal šių dienų reikalavimus net neleistų statyti, nes jis būtų labai neekonomiškas. Tad nenuostabu, kad esame tokie jautrūs kiekvienam kainų šuoliui“, – sako izoliacines medžiagas gaminančios bendrovės „Kingspan Insulation“ atstovas Marius Kačinauskas.

Bendrovės užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog 63 proc. šalies gyventojų nežino, kokio tipo ir storio yra jų būsto šilumos izoliacija.

„Ką reiškia namo apšiltinimas? Dviejų tokio paties ploto individualių namų savininkų mokestis už šildymą gali skirtis labai daug. Vienas gali mokėti 20, kitas ir 200 eurų. O skirsis tie namai tik apšiltinimu. Ir pabrangusio šildymo pirmojo namo savininkas gali nė nepajusti, o antrajam skausmingai atsilieps net menkas pabrangimas. Tad didžiausia Lietuvos problema yra ne šildymo kainos, o prastai apšiltinti namai“, – sako M. Kačinauskas.

„Kingspan Insulation“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 38 proc. gyventojų nežino, ir kada paskutinį kartą remontuotas jų būstas ar atnaujintas pastato šilumos izoliacijos sluoksnis. 16 proc. mano, kas namas atnaujintas daugiau kaip prieš 10 metų, 17 proc. – prieš 6-10 metų, o 25 proc. žiniomis, pastatas remontuotas per pastaruosius 5 metus.

Praktiškai tai reiškia, kad mažiausiai pusės gyventojų būstai yra apšiltinti laikantis itin senų standartų. Kaip tai atrodo praktiškai? Iki 1992-ųjų metų buvo reikalaujama, kad sienų šilumos perdavimo koficientas U būtų ne didesnis kaip 1,27 W/kv.m, iki 1999 metų reikalavimas pakilo iki 0,45 W/kv.m, nuo 1999-2006 metais jau buvo reikalaujama, kad sienų U vertė neviršytų 0,26 W/kv.m, o pagal dabar galiojantį A++ reikalavimą šis dydis turi būti apie 0,1 W/kv.m (norint pasiekti A++ reikia atitikti daugiau reikalavimų).

„Žinoma, pastato šiluminės savybės priklauso ne tik nuo sienų šilumos laidumo koeficiento. Reikalingas sandarumas, turi būti kuo šiltesni langai, durys stogas, kiti mazgai. Tačiau pagal pateiktus skaičius apytiksliai galima įsivaizduoti, kiek jūs galite sutaupyti šildymui, jei jūsų būstas atitiktų naujausius reikalavimus. Nekalbant apie daug aukštesnio lygio gyvenimo komfortą“, – dėsto bendrovės atstovas.

Individualiuose namuose, jei neįrengta šilumą taupanti rekuperacijos sistema, didžiausi šilumos nuostoliai paprastai būna per vėdinimo sistemas ir siekia net iki 35 proc. Dar apie 15 proc. šilumos išeina per sienas, 15 proc. sunaudojama karšto vandens ruošimui, panašiai tiek pat netenkame per langus ir duris, apie 13 proc. per stogą ir dar 7 proc. – per grindis.

Geriausią apšiltinimo rezultatą pasieksite jei šiltinimas bus viensluoksnis ir iš tos pačios medžiagos. Priešingu atveju tarp izoliacijos sluoksnių gali susidaryti tarpai, kurie gerokai sumažins apšiltinimo efektyvumą. Nors, galvojant apie šilumos nuostolius, dažniausiai žvalgomasi, kaip apšiltinti namo išorę, kai ką galima nuveikti ir viduje. Jei jūsų karšto vandens vamzdžiai neapšiltinti, per juos netenkate tikrai daug šilumos, kurios reikia karštam vandeniui ruošti.

„Apšiltinę savo pastatą ne tik sutaupysite pinigų, bet prisidėsite ir prie visos planetos gerovės. Šiuo metu ES yra 160 mln. pastatų, kurių aprūpinimui išnaudojama apie 40 proc. visos sunaudojamos energijos. Jei visi gyventojai pasirūpintų, kad jų pastatai būtų energetiškai efektyvūs, mes darytume daug mažesnę įtaką planetos atšilimui – ne tik nešildytume oro, bet būtų išmetama gerokai mažiau CO2 energijai, kurios reikia mūsų namams, išgauti“, – sako M. Kačinauskas.