Dirbtinis intelektas švietimo procese: neišnaudotas potencialas ir suvaldomos rizikos

Dirbtinio intelekto technologijos turi reikšmingą potencialą transformuoti švietimo procesus, o „EdTech“ startuoliai intensyviai dirba kurdami įvairialypius sprendimus, galinčius pritaikyti mokymo turinį individualiems poreikiams, optimizuoti vertinimo procedūras ir sudaryti galimybes giliau analizuoti mokinių pažangą. Tačiau „Glimstedt“ teisininkai Gabrielė Šapkauskaitė ir Ovidijus Speičys akcentuoja, kad šios galimybės ateina kartu su reikšmingomis teisinėmis ir etinėmis rizikomis, kurias būtina įvertinti, ypač kai DI diegiamas jautrioje švietimo srityje.

Teisinis reguliavimas ir DI akto nuostatos

Neseniai įsigaliojęs Europos Sąjungos DI aktas nustato pirmąsias privalomas taisykles pasaulyje, reglamentuojančias DI sistemų kūrimą ir taikymą, įskaitant švietimo sektorių. „Glimstedt“ teisininkai pažymi, kad šiame akte aukštos rizikos kategorijai gali būti priskiriamos DI sistemos, naudojamos mokinių rezultatams vertinti, jų atrankai į mokymo programas ir draudžiamam elgesiui testų metu stebėti. Kadangi tokios sistemos gali turėti reikšmingą įtaką mokinių švietimo keliui ir jų galimybėms ateityje, DI aktas griežtai reglamentuoja šių sistemų projektavimą ir veikimą, reikalaujama laikytis aukščiausių patikimumo, skaidrumo ir teisingumo standartų.

Balanso paieškos ir DI rizikos valdymas

„EdTech“ sprendimai sudaro prielaidas spręsti ilgametes švietimo problemas, tokias kaip vienodų mokymo metodų taikymas skirtingų gebėjimų mokiniams. DI potencialas „išlyginti žaidimo lauką“ ir sudaryti galimybes mokiniams pasiekti aukštesnius rezultatus yra didžiulis. Tačiau, kaip pastebi „Glimstedt“ teisininkai, didesnis DI integravimas į švietimą kelia ir praktinių, ir filosofinių klausimų. Ypač svarbu, kad technologijos ne tik didintų švietimo kokybę, bet ir neprisidėtų prie socialinės nelygybės didinimo. Neteisingai suprojektuotos ar prastai valdomos DI sistemos gali atkartoti esamą socialinį disbalansą, sustiprinti diskriminaciją ar padaryti žalingą poveikį pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, dėl lyties, socialinio ar ekonominio statuso, etninės kilmės ar fizinių gebėjimų.

Ateities perspektyvos ir žmogaus vaidmuo

„Glimstedt“ teisininkai atkreipia dėmesį, kad DI aktas numato „žmogaus kilpoje“ principą (angl. „human in the loop“), pagal kurį aukštos rizikos DI sistemos turi veikti prižiūrint žmogui. Tai užtikrina, kad DI technologijos negalėtų savarankiškai priimti sprendimų, galinčių turėti ilgalaikių pasekmių mokinių ateičiai, be žmogaus įsikišimo ir galimybės koreguoti DI sprendimus. Tokie DI sprendimai tampa prieinamesni ir naudingesni, kartu išlieka saugūs ir tinkamai valdomi, o „EdTech“ technologijų kūrėjams tenka užduotis užtikrinti, kad šios sistemos atitiktų visus DI akto keliamus reikalavimus.