Diskusijų kultūra: ar verslas dar tik reaguoja, ar jau kalbasi?

„Verslas rūpinasi tik savimi.“ Ši frazė vis dar dažnai skamba viešojoje erdvėje, neretai virsta stereotipu, kurį palaiko abipusio dialogo tarp verslo ir visuomenės stoka. Ekspertai pastebi, kad diskusija dažnai painiojama su vienpusiu informacijos srautu – komunikacijos kampanijomis ar renginiais. Atvirumui kelią neretai užkerta konfliktų vengimas ar tiesiog nesaugumo jausmas. Tačiau būtent atviras, drąsus ir savalaikis pokalbis tampa dirva sprendimams, ypač kalbant apie temas, kurios šiandien dar jautrios, bet rytoj taps neišvengiamai svarbios. Tad ar šiandienos verslas tik kalba, ar iš tikrųjų kalbasi?

Diskusija – ne monologas, o drąsus išklausymas

„Mes neturime stiprių tradicijų diskutuoti – mūsų diskusijų kultūra yra besivystanti,“ – sako ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas, pakviestas įvertinti, kokioje būklėje šiandien yra verslo gebėjimas kalbėtis. Jo vertinimas gana santūrus: verslo organizacijų viduje diskusijų kultūrai jis skirtų 5–6 balus, tarp vadovų – šiek tiek daugiau, o tarp skirtingų verslų – vėl grįžtama prie vidutinio lygio.

Šie skaičiai atspindi ne tiek gebėjimo kalbėti trūkumą, kiek gilesnę problemą – gebėjimo diskutuoti, t. y. būti atviriems kitokiai nuomonei, išklausyti be noro iškart atsakyti ar apginti savo poziciją.

Rolandas Valiūnas, „Ellex Legal“ vadovaujantysis partneris, šį principą įvardija dar aiškiau: „Diskusija – tai ne ginčas. Tai – mokėjimas girdėti. Būti pasiruošusiam keisti nuomonę, kai išgirsti geresnį argumentą.“ Pasak jo, tai nėra tik viešo kalbėjimo įgūdis – tai praktika, įprotis ir net drąsa.

Anot jo, deja, dažnai pasirenkamas saugesnis kelias – bendrauti tik su tais, kurie pritaria. „Formuojasi „taip manančiųjų burbulai’“, kuriuose mažėja prieštaravimo – diskusija tampa tik patvirtinimo forma,“ – pastebi R. Valiūnas.

Mokslų daktarė, inovacijų politikos ekspertė Agnė Paliokaitė prideda, kad diskusija dar neretai painiojama su kitais formatais: „Mes vis dar mokomės diskutuoti – dažnai painiojame tai su komunikacijos kampanija ar komandos renginiu. Tam neretai trukdo hierarchinė mąstysena, konfliktų vengimas, nesaugumo jausmas.“

Tad diskusija versle – tai ne tik apie drąsą kalbėti, bet pirmiausia – drąsą išgirsti. O ši drąsa, kaip rodo pašnekovų įžvalgos, vis dar auganti.

Ką (dar) pamirštame – ilgalaikį požiūrį

Nors daug verslo diskusijų sukasi apie šiandienos problemas, pašnekovai atkreipia dėmesį, kad retai kalbame apie tai, kas bus po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų.

„Pasigendu diskusijų apie ilgalaikę perspektyvą – šalies konkurencingumo augimą, taip pat atvirumo pokyčiams ir kartų kaitos temų“, – sako dr. D. Misiūnas.

Šią mintį papildo ir Robertas Dargis, „Eika“ valdybos pirmininkas, akcentuodamas, kad ilgalaikis požiūris neišvengiamai susijęs su žmogumi, kurį šiandien ugdome: „Didžiausias dėmesys visose diskusijose turi būti skiriamas klausimams, kaip mes galime auginti atsakingą žmogų, atsakingą mūsų visuomenės narį. Labai svarbus yra dėmesys švietimo temoms, nes švietimo uždavinys yra suformuoti atsakingą pilietį, kuris nelauktų, kad kažkas ateis ir sukurs jam gerovę.“

Anot jo, prie tokio žmogaus ugdymo turi prisidėti ir verslas – ne tik savo veikla, bet ir pavyzdžiu, įsitraukimu į diskusijas.

Dr. A. Paliokaitė kelia esminius klausimus, į kuriuos verslas turėtų drįsti atsakyti: „Kokios ateities norime savo miestui, šaliai? Kokios investicijos reikalingos? Koks mūsų, verslo, vaidmuo ją kuriant? Kaip kalbėtis apie migraciją, tvarumą, švietimo lyderystę, senstančią visuomenę, darbuotojų psichologinę gerovę?“

Tuo metu Rūta Nemunytė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė, sako, kad šiuolaikinis verslas vis dar vengia temų, kuriose slypi įtampa ar nepatogumas. „Manau, tiek viešoje erdvėje, tiek verslo konferencijose vis dar trūksta atvirų, kultūringų, bet ir aštrių diskusijų apie sudėtingus klausimus“,  – įsitikinusi pašnekovė.

Ji pabrėžia – sprendimai gimsta tik ten, kur vyksta atvira diskusija: „Yra daug erdvės auginti kokybišką, savalaikį dialogą – ypač temose, kurios dar naujos, jautrios, bet neišvengiamai svarbios ateičiai.“

Diskusija – ne prabanga, o būtinybė

Pasak pašnekovų, diskusija verslui – tai ne tik socialinė atsakomybė ar viešųjų ryšių gestas. Tai – brandos, ilgalaikio mąstymo ir konkurencingumo sąlyga.

Dr. A. Paliokaitė primena, kad verslas nėra atskiras nuo visuomenės: „Esu įsitikinusi, kad verslas turi ne tik ekonominę funkciją – jis gali būti aktyvus pilietinės visuomenės kūrėjas. O tai prasideda nuo atvirumo. Tikiu, verslas, kuris drįsta kalbėtis atvirai, girdėti kitą ir įsileisti nepatogias temas, prisideda prie brandesnės visuomenės ir brandesnės valstybės.“

Prof. dr. D. Misiūnas diskusiją vadina galimybe augti. Jo žodžiais, „kiekvienas gerai užduotas klausimas kuria žingsnį pirmyn“, o diskutuojant lavėja viena iš verslui gyvybiškai svarbių savybių – kritinis mąstymas.

R. Nemunytė sako, kad yra daug erdvės auginti verslo ir visuomenės dialogą, ypač temose, kurios yra naujos ir kuriomis nediskutuojant randasi daug mitų, emocijų ir asmeniškumų. Vėliau, anot jos, sugrįžti į konstruktyvų dialogą ar keisti nuostatas jau labai sudėtinga. „Kad gerėti yra kur, iliustruoja, kiek daug diskusijų nutinka tik viešumo keliu. Vadinasi, poreikio diskusijai nebūtinai matome iki tol, kol aplinkybės nespaudžia kalbėti(s).“

„Diskusija – tai ne prabanga ar pasirenkamas priedas prie verslo strategijos. Tai būtinybė kiekvienam, kuris nori kurti ilgalaikę vertę, o ne vien skaičius. Verslas egzistuoja visuomenėje – tarp žmonių, jų lūkesčių, nerimo, vilčių. Jei nesikalbame, negirdime. O jei negirdime – anksčiau ar vėliau prarandame ryšį, pasitikėjimą ir galų gale – prasmę“, – reziumuoja verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, kviesdamas organizacijų atstovus kelti sau ir visuomenei aktualias temas, diskutuoti ir kalbėtis su gyventojais jau rugpjūčio 29-30 dienomis Vilniuje vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent!”.