Dokumentiniame filme – M. K. Čiurlionio suvokimo genezė: nuo nepilnapročio mistiko iki nacionalinės tapatybės simbolio      

Dokumentiniame filme – M. K. Čiurlionio suvokimo genezė: nuo nepilnapročio mistiko iki nacionalinės tapatybės simbolio      

Rugsėjo 22 d. 21.30 val. LRT Plius eteryje įvyks režisieriaus, videomenininko, „Sidabrinės gervės“ ir „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimų laureato Miko Žukausko  ilgametražio dokumentinio filmo „Čiurlionis po Čiurlionio“ premjera. Režisierius gilinasi į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio suvokimo ir vertinimo raidą skirtingais istoriniais laikotarpiais, atskleisdamas prieštaringą menininko reprezentacijos dinamiką, veikiamą visuomeninių ir politinių procesų.     

„M. K. Čiurlionio atvejis atskleidžia paradoksą, su kuriuo susiduria daugelis kūrėjų: viešai palaikomas mitas dažnai tolsta nuo tikrojo žmogaus ir jo kūrybos, atspindėdamas ne tiek patį menininką, kiek tam laikmečiui priimtiną interpretaciją. Įdomiausia buvo tyrinėti sovietmetį. Stalinmečiu buvo svarstoma net fiziškai sunaikinti menininko darbus, jie laikyti žalingais liaudžiai, bet visai netrukus buvo pritaikyti sovietinės savireprezentacijos tikslams. Ką tik vadintas nepilnapročiu mistiku, kitą dieną M. K. Čiurlionis tapo genijumi“, – filmą pristato režisierius M. Žukauskas.

Menininko mitas: daugiasluoksnis kūrėjo ir epochos portretas  

Vienišas ir neįvertintas genijus, neoficialaus teismo pasmerktas psichikos ligos kamuojamas dekadentas, liaudies idealams atstovaujantis menininkas, lietuvių kilmės kūrėjas, susisaistęs intelektualiniais ryšiais su Rusija, abstrakčiojo meno pradininkas, likęs pasaulio meno istorijos paraštėse – jungdamas M. K. Čiurlionio paveldo tyrinėtojų įžvalgas, operatoriaus Eitvydo Doškaus užfiksuotus kadrus, skirtingų laikotarpių archyvinę medžiagą, M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų tapybos darbų fragmentus, filmo autorius įdėmiai apžvelgia viena kitai oponuojančias vertinimo perspektyvas ir kuria įtaigų pasakojimą apie menininko mito raidą.

Filmo išeities tašku pasirenkama ikoninė M. K. Čiurlionio nuotrauka ir menininko žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės atsiminimų fragmentas, komentuojantis jos sukūrimo aplinkybes. Vidinio ir išorinio gyvenimo prieštara, XIX–XX a. istorinių įvykių režisūra brėžia paralelę tarp menininko asmeninės biografijos ir jo vaidmens viešojoje erdvėje – atpažįstamas, bet nepažintas, kviečiantis atidžiai, bet kritiškai apmąstyti vieno svarbiausių lietuvių menininkų vietą šiandieninėje kultūrinėje sąmonėje. 

Tarp Kauno ir pasaulinės meno scenos

Viena pagrindinių filmo teminių ašių tampa ir kultūros paveldo išsaugojimo klausimas geopolitinių slinkčių akivaizdoje – nuo asmeninės sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės iniciatyvos išsaugoti brolio kūrybą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui iki diplomatinių manevrų, rizikuojant menininko nacionalinės tapatybės praradimu, ir deramo M. K. Čiurlionio pristatymo profesionaliuosiuose Lietuvos bei pasaulio meno kontekstuose.

„Pagrindinė problema, su kuria susiduriame kalbėdami apie M. K. Čiurlionį yra ta, kad jis iki šiol yra izoliuotas nuo pasaulinių meno procesų. Tai menininkas, kurį galime pamatyti tik Lietuvoje. Situacija nelabai pasikeitė nuo tada, kai 2000-aisiais surengėme M. K. Čiurlionio retrospektyvą Orsė muziejuje. Tai pagrindinis jo kūrybos privalumas ir trūkumas“, – teigia buvęs Orsė ir Luvro muziejų direktorius Henry Loyrette’as.

Kitokią vertinimo perspektyvą pateikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Virginija Vitkienė. Pasak jos, instituciškai siekiama ne išdalinti menininko kūrybos paveldą, paverčiant M. K. Čiurlionį aktyviu meno rinkos procesų dalyviu, bet išsaugoti jo kolekcijos vientisumą. V. Vitkienės teigimu, galimybėmis surengti M. K. Čiurlionio kūrybos retrospektyvas domisi daug pagrindinių pasaulio meno muziejų, bet kūrinių trapumas ir pažeidžiamumas, rizika jiems pakenkti transportuojant tokius pristatymus įpareigoja planuoti ilgesnėje laiko perspektyvoje.           

Filmą kūrė scenarijaus autorius ir režisierius Mikas Žukauskas, operatorius Eitvydas Doškus, prodiuserė Teresa Rožanovska. Įžvalgomis apie M. K. Čiurlionio suvokimo ir vertinimo raidą dalijasi dailės istorikė Rasutė Žukienė, muziejininkė, menininkė Milda Mildažytė-Kulikauskienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus generalinė direktorė Virginija Vitkienė, istorikas Vladas Sirutavičius, menotyrininkės Vaiva Mikelionytė, Pillė Veljataga ir buvęs Orsė ir Luvro muziejų direktorius Henry Loyrette.     

Dokumentinio filmo „Čiurlionis po Čiurlionio“ (rež. Mikas Žukauskas) premjera įvyks rugsėjo 22 d. 21.30 val. LRT Plius eteryje. Juosta yra M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos programos „Čiurlioniui 150“ dalis. Filmo gamybą dalinai rėmė Lietuvos kino centras ir LRT. Filmo partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus.

Daugiau informacijos:

Lina Žukauskaitė

Atstovė žiniasklaidai

+370 673 02093