Dovanos, kurios džiugina: etiketo ekspertė paaiškino, kaip keičiasi dovanojimo tradicijos

Vasara – švenčių ir naujų pradžių metas. Vestuvės, krikštynos ar Pirmoji Komunija dažnai kelia klausimą: kaip išrinkti dovaną, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga, ilgaamžė, turinti simbolinę vertę? Kaip teigia etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė, tokios progos reikalauja ypatingo dėmesio, o dovana gali tapti ne tik gražiu gestu, bet ir turėti išliekamąją vertę, perduodamą iš kartos į kartą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praktiškumas – svarbu, bet mėgstamos ir emocinės dovanos

Renkant dovaną, daugelis Lietuvos gyventojų linkę vadovautis praktiškumu – taip dovanos gavėjas gali ją panaudoti pagal savo poreikius, o neretai svečių netgi tiesiogiai paprašoma dovanoti konkrečią dovaną iš pageidavimų sąrašo.

Tai atspindi ir Lietuvos monetų kalyklos užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa: net du trečdaliai (66 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pinigai jiems atrodo kaip prasminga dovana. Antroje vietoje – patirtys, tokios kaip koncertų bilietai ar kelionės, kurias rinktųsi 28 proc. respondentų, o moterys šias dovanas vertina dažniau nei vyrai (36 proc.) Be to, jos dažniau teikia pirmenybę dovanoms su išliekamąja verte, simbolika ir emociniu turiniu. Tai gali būti ne tik kolekcinės monetos, tauriųjų metalų gaminiai, investiciniai aukso luitai, bet ir autorinė, rankų darbo dovana. Vyrai labiau apsistoja ties praktiškumu ir paprastumu.

Renkantis dovanas, kas antras respondentas pirmenybę teikia dovanos teikiamai naudai, tačiau beveik tiek pat svarbiu kriterijumi įvardija gavėjo pageidavimus (45 proc.) bei išliekamąją vertę (37 proc.). Moterims šie veiksniai rūpi labiau nei vyrams – jos dažniau nurodo, kad joms svarbu, ką dovana simbolizuoja ir kaip ji paveiks gavėją emociškai.

Dovanų etiketas šiandien: nuo kolekcinės monetos iki asmeninės patirties

Pasak sertifikuotos etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, šiuolaikinis dovanų etiketas sparčiai kinta ir jau seniai peržengė materialių daiktų ribas. Dabar vis dažniau renkamasi dovanas, kurios leidžia žmogui pačiam pasirinkti ar patirti ką nors asmeniško.

„Kaip ir pats etiketas, taip ir dovanų etiketas evoliucionuoja kartu su mūsų gyvenimo įpročiais. Tai, kas anksčiau buvo neįprasta, pavyzdžiui, dovanoti pinigus ar patirtis – šiandien jau yra visiškai normalu“, – sako ekspertė.

Anot jos, kalbant apie dovanas, skirtas ypatingoms progoms – tokioms kaip kūdikio gimimas,  krikštynos, vestuvės ar Pirma Komunija – akivaizdu, kad keičiasi ne tik pats dovanos turinys, bet ir požiūris į jos simboliką bei prasmingumą. Žmonės tampa vis kūrybiškesni ir sumanesni, ieškodami būdų, kaip kuo nuoširdžiau bei originaliau pasveikinti artimuosius.

Nors dar visai neseniai atrodė, kad be sidabrinio ar auksinio šaukštelio kūdikio tiesiog neįmanoma palydėti į religinį pasaulį. Tai buvo beveik privaloma dovana krikštynų ar naujagimio gimimo proga, etiketo specialistės teigimu, šiandien galime pastebėti pokyčius – atsiranda daug įvairių, prasmingų ir originalių alternatyvų. Žmonės ieško būdų, kaip sukurti ilgalaikį prisiminimą ne tik vaikui, bet ir tėvams.

Vis dėlto sidabras, auksas, deimantai ir kiti taurieji metalai vis dar išlieka labai populiarūs. Jie simbolizuoja ilgaamžiškumą, gausą, apsaugą – tai vertybės, kurios nepraranda aktualumo.

„Daugelis žmonių dovanas renkasi ir pagal savo tikėjimą ar įsitikinimus. Pavyzdžiui, sidabras dažnai siejamas su apsauga ir sėkme, todėl jo dovanojimas išlieka gyva tradicija. Tarp dovanų vis dar populiarios ir vadinamosios „ateities dovanos“ – tokios, kurios išlieka vaikui užaugus. Tai gali būti brangesnis papuošalas, simbolinė relikvija ar kitas ypatingas daiktas, kuriame slypi prisiminimas. Tokios dovanos ne tik puošia, bet ir tampa sentimentaliu, šeimos istoriją liudijančiu ženklu.

Be to, dovanos gali būti ir simbolinės, pavyzdžiui, viena man labiausiai įsiminusių dovanų, kurią gavo mano ką tik gimęs vaikas, buvo „Zuikis Puikis“ kolekcinė moneta ir knygelė. Tai buvo prasminga dovana, kuri išliko kaip gražus prisiminimas tiek vaikui, tiek man pačiai“, – pasakoja I. Sapagovaitė-Briedelienė.

Personalizuota vertė 

Pasak etiketo specialistės, dovanų pasaulis nėra griežtai apribotas taisyklėmis – viską lemia asmeninės vertybės, kultūrinis pagrindas, santykis su žmogumi, kuriam dovanojama, bei turimos galimybės. „Etiketas tikrai neapibrėžia nei dovanos dydžio, nei vertės – tai labai individualu. Vienam svarbu dovanos praktiškumas, kitam – emocinė ar simbolinė reikšmė“, – sako ji.

Tačiau ne mažiau svarbus už pačią dovaną yra ir jos įpakavimas bei pateikimo būdas. „Tai yra papildomas dėmesys, kurį mes galime parodyti žmogui. Taip, lengva dovaną tiesiog perduoti parduotuvės maišelyje, net su čekiu viduje. Bet jei skiriame laiko, gražiai įpakuojame, pridedame atvirutę su palinkėjimu – tai visai kitas emocinis poveikis. Mes visi mėgstame dėmesį, šilumą, meilę, tad kodėl tuo nepasidalijus ir dovanojant?“ – atkreipia dėmesį I.Sapagovaitė-Briedelienė.

Svarbiausia – parodyti, kad dovana buvo apgalvota ir personalizuota. Net nedidelė detalė, kaip ranka parašytas vardas ar nuoširdus linkėjimas, gali suteikti dovanai išskirtinumo ir ilgam išlikti prisiminimuose.

Šią kryptį puikiai atspindi ir pastaraisiais metais išsiplėtusi Lietuvos monetų kalyklos (LMK) veikla. Pastaraisiais metais įmonė įžengė į naujas sritis – pristatė lietuviškus investicinius aukso luitus, o taip pat plečia dovanų ir juvelyrikos asortimentą. Greta kolekcinių monetų, pasižyminčių istoriniu pasakojimu ir menine verte, siūlomi ir modernūs, simboliniai sprendimai ypatingoms progoms.

Vienas naujausių projektų – riboto leidimo sidabrinių angelų kolekcija „Gabalėlis dangaus“, sukurta bendradarbiaujant su skulptoriumi Vaidu Ramoška. Kiekvienas kūrinys pateikiamas elegantiškoje dėžutėje su menininko parašu – tai dovana, įgyjanti tiek kolekcinę, tiek emocinę vertę, kuri gali būti perduodama kaip šeimos relikvija.