Dr. Karlas Lamersas: Putinas demokratijos bijo labiau negu NATO

„Pasaulis išgyvena seisminę slinktį, Donaldo Trumpo valdomos Amerikos dėmuo NATO yra mažiau patikimas, todėl būtina stiprinti europinį Šiaurės Atlanto Santarvės dėmenį“, – sakė dr. Karlas Lamersas aštuntojoje kasmetinėje diskusijoje „Dr. Lamerso NATO posėdis“.

Šių metų diskusijos, vykusios gegužės 19 d. Vilniuje, tema – „NATO prieš Hagos aukščiausio lygio susitikimą ir po jo“ (angl. NATO before the Hague Summit and beyond).

K. Lamersas buvo ilgametis Vokietijos Bundestago gynybos komiteto narys, yra buvęs NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas, įtakingas Vokietijos politikas, sukaupęs daug patirties transatlantinės saugumo politikos klausimais. Jis yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaras ir garbės profesorius.

Savo kalboje K. Lamersas teigė, kad liūdnos šlovės susitikimas Baltuosiuose Rūmuose, kai Donaldas Trumpas ir JAV viceprezidentas JD Vance‘as įžeidinėjo ir žemino kovojančios Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, neatitinka Ovalinio kabineto istorinės didybės. Kita vertus, nepaisant nepasitikėjimo ir abejonių, šiuo metu Europa privalo išlaikyti vienybę su Amerika, tuo pat metu maksimaliai greitai persiginkluoti ir deramai pasiruošti pasitikti Rusijos grėsmę.

Pasak K. Lamerso, pasiųsti stiprų signalą, jog Vakarai išlieka vieningi svarbu todėl, kad Vladimiras Putinas demokratijos bijo labiau negu NATO, jo tikrasis tikslas yra demokratinio pasaulio tvarkos pakeitimas nauja tvarka, kurioje Rusija galėtų dominuoti kartu su Kinija ir kitomis autokratijomis. Vakarai negali priimti tokios tironiškos pasaulio tvarkos, todėl turi deramai atsakyti į Rusijos keliamą grėsmę.

Kai Trumpo Amerikos kursas nėra stabilus, Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. K. Lamersas minėjo vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje kaip gerą pavyzdį, kad Europa gali sustiprinti Europos gynybą ir tai realiai daro.

Lamerso pasisakymą pirmoji komentavo Europos parlamento narė ir buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji sakė, kad dažnai minima Vakarų lyderių formulė „remsime Ukrainą kiek reikės“ yra nepakankama, nes išduoda politinės valios padėti Ukrainai siekti pergalės stoką, todėl geriau sakyti „remsime Ukrainą iki jos pergalės“.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijai diskusijoje atstovavo ministerijos patarėjas, prof. dr. Giedrius Česnakas, kuris sutiko su K. Lamersu, kad Putinas siekia ne teritorijos užkariavimų, bet pasaulio tvarkos pakeitimo. Jis taip pat perspėjo, kad agresorius nepuls tuomet, kai būsime tam pasiruošę – priešas puls anksčiau, todėl ginkluotis reikia žymiai greičiau.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Europos parlamento narys ir vyriausiasis derybininkas Lietuvos stojimo į ES derybose, tuomet neoficialiai vadintas „misteriu Europa“ Petras Auštrevičius. Jis paragino grįžti prie Europos gynybinės sąjungos idėjos, kuri pirmą kartą buvo iškelta tik kuriantis Europos Sąjungai, kai ji turėjo vos šešis narius.  

Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, buvęs pirmininkas bei buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilonis sutiko, kaddabar pirmaeilis Europos uždavinys yra pačiai stiprinti savo gynybą, kartu europiečiai turi padėti amerikiečiams suprasti transatlantinės vienybės reikšmę, ir tai nėra lengva su dabartine JAV administracija.

Autoritetingas žurnalistas tarptautinės politikos ir saugumo klausimais Vykintas Pugačiauskas pateikė bene pesimistiškiausią transatlantinių santykių būklės vertinimą. Jo nuomone, negailestingi faktai verčia manyti, kad Amerika tikrai traukiasi iš Europos, ir realu, kad po Hagos vadovų susitikimo NATO nebeturės ateities. Pasak V. Pugačiausko, galimas dalykas, kad transatlantiniai ryšiai jau nepataisomai nutrūkę.  

Diskusiją stebėjusi Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olga Nikitchenko iš žiūrovo vietos komentavo, kad Ukraina gina fronto liniją prieš Rusijos puolimą, kuris nukreiptas ne tik į Ukrainą, bet ir likusią Europą, todėl Ukraina garbingai nusipelno moralinės ir politinės paramos bei karinės pagalbos. Ukrainos ambasadoriaus poste O. Nikitchenko pakeitė Petro Bieštą, kuris reguliariai lankydavosi Dr. Lamerso NATO posėdžiuose MRU.

Diskusiją tradiciškai moderavo MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto politologas doc. dr. Virgis Valentinavičius.

Diskusiją stebėjo gausus būrys MRU studentų ir dėstytojų, universiteto vadovybė, įskaitant rektorę prof. dr. Ingą Žalėnienę, bei gausus užsienio ambasadorių ir ambasadų atstovų būrys. Auditorijoje buvo ir studentai, dalyvaujantys šiuometiniame akademinių esė konkurse, kurį globoja Lamerso Taikos fondas, finansuojantis pinigines premijas konkurso nugalėtojams – 1000 eurų už pirmą vietą, 600 eurų – už antrą vietą ir 400 eurų – už trečią vietą. Plačiau apie šių metų konkursą skaitykite čia. 

Informaciją pateikė Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto politologas doc. dr. Virgis Valentinavičius.