Lietuvos kolegijos artėja prie svarbaus slenksčio – 2028 metais jų taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) bei meno veikla pirmą kartą bus vertinami tarptautinių ekspertų. Nuo vertinimo rezultatų priklausys kolegijų ateitis: pasiekus reikiamus rodiklius, jos įgis teisę vykdyti profesinės magistrantūros studijas ir tapti taikomųjų mokslų universitetais.
Apie kolegijų vertinimą ir kylančias grėsmes interviu dalijasi Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Mokslo taikomosios veiklos komiteto pirmininkė ir Vilniaus kolegijos direktorės pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Nijolė Zinkevičienė.
Kaip šiandien vyksta kolegijų mokslinės ir meninės veiklos vertinimas?
Šiuo metu kolegijų mokslinė ir meninė veikla vertinama kasmet pagal Mokslo ir studijų įstatyme numatytus kriterijus. Vertinimo rezultatai priklauso nuo to, kiek taškų kolegija pelno už paskelbtus mokslo darbus ir meno kūrinius, ar buvo registruota intelektinės nuosavybės tarptautinė teisinė apsauga, kiek lėšų pritraukta iš tarptautinių programų, mokslo ir studijų institucijų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų ar fizinių asmenų už vykdytus taikomuosius mokslinius tyrimus ar meno veiklą.
Didžiausias dėmesys skiriamas tam, kiek užsakymų ir lėšų iš išorės partnerių kolegijos pritraukė – tai lemia galutinį vertinimo rezultatą.
Ar toks vertinimas, Jūsų nuomone, padeda atskleisti mokslinį kolegijų potencialą?
Apmaudu, kad vertinami tik tie mokslo ir meno veiklos rezultatai, kurie sugeneruoja lėšas. Tyrimai, turintys didelį socialinį poveikį, bet atlikti neatlygintinai, dažnai lieka nepastebėti – net jei jie svarbūs visuomenei, ypač pažeidžiamoms grupėms.
Nors Lietuvos mokslo taryba priklauso tarptautiniam susitarimui CoARA (angl. Coalition for Advancing Research Assessment), kuris skatina vertinti mokslo kokybę ir poveikį, vertinimo praktika rodo priešingą kryptį. Kolegijų veikla vis labiau lyginama su universitetais, nors tai neatitinka binarinės aukštojo mokslo sistemos sampratos ir yra netikslinga. Kolegijos ir universitetai turi skirtingas paskirtis, patirtį, finansavimą ir tyrimų galimybes. Kolegijose vykdomi taikomieji tyrimai, jų infrastruktūra dar vystoma, o tyrėjams reikia laiko įgyti reikiamas kompetencijas.
O kaip dėl skiriamo finansavimo tikslams pasiekti? Ar jis yra pakankamas?
Kalbant apie kolegijų MTEP ir meno finansavimą, pats didžiausias trūkumas yra finansavimo modelis.
Praktika rodo, kad esamas finansavimo modelis, kai lėšos skiriamos vieneriems metams, nėra tvarus, nes neįgalina kolegijų užtikrinti mokslo ir meno veiklos nuoseklumo ir plėtros. Pavyzdžiui, rizikinga įdarbinti mokslo darbuotojus, kai nėra žinoma, kiek lėšų turėsime po dviejų ar penkerių metų. Taip pat sunku planuoti mokslo infrastruktūros gerinimą, tyrėjų kompetencijų tobulinimą ir panašiai.
Ką siūlytumėte keisti?
Ilgalaikis finansavimas yra būtinas kolegijų mokslo ir meno veiklos tęstinumui. Bazinė (pastovioji) dalis leistų užtikrinti stabilų biudžeto planavimą ir efektyvesnį išteklių naudojimą, o skatinamoji – investuoti į inovatyvius projektus, prisidedančius prie institucijų ir visuomenės pažangos. Tokiu būdu būtų skatinamas kūrybiškumas, tyrėjų kompetencijų plėtra ir veiklos kokybė, atliepiant visuomenės bei rinkos poreikius.
Stabilus finansavimas taip pat padėtų geriau planuoti infrastruktūros tobulinimą, gerinant tyrimų aplinką bei patirtį tyrėjams ir studentams. Keturioms iš trylikos kolegijų, priklausančioms Europos universitetų aljansams, siūlomas modelis padėtų aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo ir meno veiklose.
LKDK jau inicijuoja pokyčius, siūlydama mokslui ir menui skirtas lėšas skirstyti į dvi dalis – bazinę ir skatinamąją – kad pasirengimas 2028 m. ekspertiniam vertinimui būtų nuoseklus ir tikslingas.
Kalbant apie 2028 m. laukiantį ekspertinį vertinimą, kuo jis skiriasi nuo vykdomo kasmet? Kaip vertinate šiuos skirtumus?
Kasmetinis MTEP ir meno veiklos vertinimas remiasi kiekybiniais rodikliais – daugiausia vertinamos gautos pajamos ir publikacijų skaičius. Tačiau toks vertinimas neatskleidžia nei veiklos kokybės, nei jos poveikio regionui ar visuomenei – o būtent tai yra svarbi kolegijų misijos dalis.
2028 m. laukiantis ekspertinis vertinimas bus kokybinis. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama darbų kokybei, socialiniam ir ekonominiam poveikiui bei veiklos perspektyvumui.
Didžiausia problema ta, kad šie du vertinimai nesuderinti. Kasmetinis vertinimas skatina siekti skaičių, o ekspertiniame vertinime reikės atitikti visai kitokius kriterijus – realią veiklos vertę ir poveikį.
Kokias pasekmes tai gali turėti kolegijų veiklai?
Neramina tai, kad Lietuvoje vis dar nėra aiškios ir nuoseklios mokslo ir meno politikos, orientuotos į kolegijų sektorių. Iš kolegijų reikalaujama vis daugiau, tačiau joms nesuteikiama pakankamai laiko ar išteklių šiems tikslams pasiekti.
Be to, kolegijos Lietuvoje neturi galimybių pačios rengti mokslininkų – jos neturi nei magistrantūros, nei doktorantūros studijų. Todėl jų sąlygos pasiruošti aukštesnio lygio mokslinei veiklai labai skiriasi nuo universitetų ir yra gerokai sudėtingesnės.
Taigi kokybiški MTEP ir meno rezultatai reikalauja laiko, stabilaus finansavimo, išvystytos infrastruktūros bei galimybės tyrėjams augti ir įsitvirtinti tarptautiniuose mokslo tinkluose. LKDK šią poziciją pristato tiek susitikimuose su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovais, tiek su Lietuvos mokslo taryba.