Duobės keliuose vairuotojams kainuoja brangiau nei atrodo: nukenčia ne tik padangos

Pavasaris ir su juo atėjusi šiluma vairuotojams Lietuvoje reiškia ne tik bundančią gamtą, bet ir išaugusias rizikas keliuose. Po žiemos atsivėrusios duobės kasmet tampa viena dažniausių transporto priemonių apgadinimo priežasčių pavasarį, o sukeliama žala neretai kainuoja gerokai daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Skaičiai rodo: duobės keliuose – ne smulkmena

Kad duobės keliuose yra ne tik nepatogumas, bet ir reali finansinė rizika, patvirtina draudikų statistika. Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, duomenys aiškiai rodo, kad ši problema išlieka aktuali kiekvieną pavasarį.

„Analizuodami vien 2025 metų KASKO draudimo žalų tendencijas, matome, kad duobių keliuose sukeliami transporto priemonių gedimai išlieka viena dažniausių kreipimosi į draudikus priežasčių. Praėjusiais metais užregistravome beveik 250 KASKO draudimo įvykių, tiesiogiai susijusių su kelių defektais, o bendra vairuotojams išmokėta suma siekė beveik 180 tūkst. eurų. Vidutiniškai vienas toks įvykis vairuotojams kainavo apie 725 eurus. Tai rodo, kad net ir vienas smūgis į duobę gali virsti nemenka finansine našta“, – sako ekspertas.

Anot jo, pavasarį duobių keliuose ypač padaugėja dėl temperatūros svyravimų ir drėgmės. Nuo to nėra apsaugotas nei vienas kelias, dėl to net ir įprasta kasdienė kelionė gali baigtis netikėtu vizitu į autoservisą.

Kenčia ne tik automobilio padangos

Nors daugelis vairuotojų po smūgio į duobę pirmiausia tikisi pamatyti pradurtą ar pažeistą padangą, reali žala dažnai būna gerokai didesnė. Važiuojant didesniu greičiu, smūgio jėga gali pakenkti ir ratlankiams, pakabai, svirčiai, amortizatoriams, jutikliams, vairo mechanizmui ar net automobilio elektroninėms sistemoms.

„Kad duobės pavojingos ne tik transporto priemonių padangoms, rodo didžiausios pernai užfiksuotos išmokos. Po vieno tokių atvejų po smūgio į duobę automobilio remontas kainavo net 9 tūkst. eurų. Taip pat registruojame nemažai žalų, viršijančių 3 ar 4 tūkst. eurų“, – komentuoja R. Bieliauskas.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad dalis pažeidimų iš karto gali būti nematomi. Vairuotojas iš pradžių pastebi tik apgadintą ratą, tačiau vėliau gali atsirasti vairo vibracija, automobilį gali pradėti traukti į šoną, suprastėti stabilumas važiuojant posūkiuose. Tai jau gali turėti tiesioginės įtakos vairavimo saugumui.

Kaip tinkamai užfiksuoti įvykį?

R. Bieliauskas sako, kad jei duobės kelyje išvengti nepavyko, svarbu ne tik įvertinti automobilio būklę, bet ir kuo tiksliau užfiksuoti aplinkybes. Tai palengvina žalos administravimą ir gali būti svarbu siekiant žalos atlyginimo.

„Pirmiausia rekomenduojama nufotografuoti tiek pačią duobę, tiek matomus automobilio pažeidimus. Kuo daugiau detalių pavyks užfiksuoti, tuo geriau. Taip pat svarbu pasižymėti tikslią vietą, datą ir laiką. Jei vairuotojas turi KASKO draudimą, jis gali kreiptis į savo draudiką – išmoka bus vertinama nepriklausomai nuo to, kas atsakingas dėl eismo įvykio. Jei KASKO draudimas nėra įsigytas, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į kelią prižiūrinčią instituciją, tačiau toks procesas dažniausiai būna ilgesnis ir sudėtingesnis, nes reikia įrodyti, kad kelias nebuvo tinkamai prižiūrimas“, – aiškina ERGO atstovas.

Draudimo ekspertas primena, kad pavasarį, kaip ir kitais metų laikais, ypač svarbu laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, kad būtų galima anksčiau pastebėti kliūtis keliuose. Taip pat verta sumažinti greitį prieš balas, nes jos dažnai slepia gilesnius dangos pažeidimus, kurių iš anksto nesimato.