2025 m. gegužės 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Bendrame Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos bei Asmenų su negalia teisių komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl asmenų su negalia artimoje aplinkoje patiriamo smurto, pagalbos namuose paslaugų plėtros, psichologinio smurto prevencijos.
Vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis, pranešimų apie asmenų su negalia patiriamą smurtą artimoje aplinkoje skaičius kasmet mažėja: 2023 m. užfiksuoti 157 atvejai, 2024 m. – 115 atvejų, 2025 m. sausio – balandžio mėn. – 34 atvejai. Kita vertus, santykinė pranešimų apie asmenų su negalia patiriamą smurtą dalis išlieka stabili – apie 8–9 proc. nuo visų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Asmenys su negalia dažniausiai susiduria su fiziniu smurtu artimoje aplinkoje – apie 80–90 proc. visų atvejų. Sunkesni nusikaltimai (nužudymai, grasinimai ar seksualinis smurtas) yra rečiau fiksuojami, tačiau pasitaiko beveik kasmet.
„Būtina atkreipti dėmesį, kad institucijų pranešimų skaičius neatsipindi tikrosios smurto artimoje aplinkoje padėties, nes apie patiriamą smurtą praneša nedidelė dalis asmenų. Akivaizdus šio reiškinio latentiškumas – tikrojo paplitimo ir apie patiriamą smurtą gautų pranešimų skaičiaus atotrūkį didina tai, kad tam tikros smurto rūšys (psichologinis, ekonominis ir seksualinis) yra sunkiai atpažįstamos. Tai opus ir neatidėliotinai spręstinas prevencijos klausimas, ypač asmenų su negalia grupėje“, – teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.
Posėdžio metu savo darbo srities iššūkiais pasidalijo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Posėdyje pristatyti asmenims su negalia, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos mechanizmas, teikiamos paslaugos. Diskutuota, kad šiuo metu policijos gaunamuose pranešimuose apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje nėra nurodoma, kokią negalią (klausos, regos, judėjimo ir kt.) turi nukentėjęs asmuo.
„Būtina dėti pastangas, kad pranešimo apie patirtą smurtą registravimo metu, būtų sužinota ir užfiksuota, kokią negalią turi asmuo, patiriantis smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje. Tik turint visapusišką, būtiną žinoti informaciją, galima laiku ir kokybiškai suteikti reikalingas kompleksines, specializuotas, į individualius poreikius orientuotas, paslaugas“, – teigė Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vienas iš svarbiausių kriterijų specializuotos kompleksinės pagalbos centrams – gebėjimas teikti pagalbą asmenims su negalia, patyrusiems smurtą ar smurto pavojų artimoje aplinkoje. Visgi praktika rodo, kad nes visose savivaldybėse yra vienodas pasirengimas teikti pagalbą asmenims su negalia.
Žmonių su intelekto negalia globos bendrijos „Viltis“ atstovė pristatė, su kokiomis problemomis susiduria smurtą patyrę asmenys, turintys intelekto ir psichosocialinę negalią. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis su intelekto ir psichosocialine negalia dažniausiai perkelia į psichiatrijos ligonines, socialinės globos įstaigas ar ligonines. Šiems žmonėms pažįstama aplinka yra labai svarbi, todėl staigus apgyvendinimas socialinės globos įstaigoje ar ligoninėje sukelia didžiulį stresą, neretai – būklės pablogėjimą. Asmenys nenori būti perkeliami į globos įstaigas ar ligonines, dėl to vengia kreiptis pagalbos, kai patiria smurto pavojų artimoje aplinkoje.
Posėdžio metu taip pat diskutuota dėl pagalbos namuose paslaugų plėtros, psichologinio smurto prevencijos. Siekiant veiksmingos smurto prevencijos, būtina užtikrinti, kad asmenys, kurie rūpinasi savo šeimos nariu su negalia, laiku gautų laikino atokvėpio paslaugą ir informaciją apie kitokią pagalbą jiems ir prižiūrimam, slaugomam šeimos nariui.
„Savižudybių ir smurto prevencijos bei Asmenų su negalia teisių komisijos ragina institucijas ir savivaldybių administracijas daugiau dėmesio skirti asmenų su negalia smurto artimoje aplinkoje problemos specifiškumui – tinkamai pasirengti teikti pagalbą. Taip pat labai svarbu per slaugytojus, gydytojus ir kitus asmenis didinti asmenims su negalia skirtos informacijos sklaidą apie smurto atpažinimą ir galimą gauti pagalbą“, – apibendrindama teigė J. Rojaka.