Dyzelinui brangstant dėl naftos ir mokesčių, ekspertai abejoja biodegalų ribojimo nauda

Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ teigia, kad biodegalų naudojimo ribojimas reikšmingai nesumažintų dyzelino kainos, tačiau galėtų neigiamai paveikti vietos biodegalų gamintojus ir žemės ūkį.

Asociacijos duomenimis, dyzelinui kainuojant 2,33 euro už litrą, daugiau nei pusę kainos sudaro didmeninė naftos kaina su perdirbėjo marža, dar apie 41 proc. – akcizas ir PVM. Lietuvoje gaminamo biodyzelino dalis, pasak asociacijos, sudaro apie 2 centus litre ir nesiekia 1 proc. galutinės kainos.

„Pagrindinė dabartinės dyzelino kainų krizės priežastis yra pabrangę naftos degalai, todėl sunku suprasti siūlymus ją spręsti didinant naftos degalų paklausą ir ribojant biodegalus. Daugiau nei 90 proc. dyzelino kainos sudaro didmeninė naftos kaina ir mokesčiai“, – sako „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas.

„Future Fuel“ nurodo, kad nuo 2024 metų iki 2026 metų rugpjūčio dyzelino kaina Lietuvoje išaugo beveik 27 proc. Asociacijos skaičiavimu, apie 14 procentinių punktų šio augimo sudarė akcizo ir PVM pokytis, dar apie 13 procentinių punktų – didmeninės degalų kainos augimas. Biodegalų dalis kainoje per šį laikotarpį nekito.

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ yra teigusi, kad žiemą atsisakius biodegalų įmaišymo dyzelinas galėtų atpigti maždaug 9 centais už litrą. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad šio skaičiaus nereikėtų tapatinti su lietuviško biodyzelino poveikiu kainai.

Jo teigimu, vertinant tarptautines naftos dyzelino ir rapsų biodyzelino rinkos kainas, 7 proc. lietuviško biodyzelino dalis galutinėje litro kainoje šiuo metu sudaro apie 1,7–2 centus. Tuo metu 9 centų scenarijus siejamas su gerokai brangesnių importuojamų HVO biodegalų naudojimu.

„Teiginys, kad lietuviškas biodyzelinas padidina bendrą dyzelino kainą net 9 centais litre, yra klaidingas. Toks skirtumas atsiranda naudojant importuojamus HVO biodegalus, kurie yra gerokai brangesni“, – sako M. Nagevičius.

Asociacija taip pat perspėja apie galimą poveikį vietos gamintojams. Jos teigimu, biodegalų gamyklos dirba nepertraukiamu ciklu, o keliems mėnesiams išnykus vietinei paklausai gamybą tektų reikšmingai mažinti arba stabdyti.

„Biodegalų gamyklų negalima žiemą tiesiog išjungti, o pavasarį vėl įjungti. Jei keliems mėnesiams rinkoje nebeliktų paklausos lietuviškiems biodegalams, gamintojams tektų reikšmingai mažinti arba apskritai stabdyti gamybą“, – sako J. Polujanskas.

„Future Fuel“ duomenimis, vietos biodegalų gamintojai kasmet superka apie 1 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų ir rapsų. Asociacija teigia, kad mažėjanti vietinė paklausa galėtų neigiamai paveikti žaliavų supirkimą ir kainas, o didesnę dalį produkcijos ūkininkams tektų realizuoti eksporto rinkose.