E. Džiugytė: JAV–Kinijos tarifų karo „atostogos“: recesijos baimės atslūgo, bet netikrumas išlieka

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio ekonomikos naratyvas ženkliai pasikeitė po to, kai JAV ir Kinija susitarė dėl 90 dienų trukmės tarifų nukėlimo. Vidutinis JAV importo tarifas sumažėjo nuo beveik 26 proc. iki maždaug 15 proc., o tai leidžia rinkoms šiek tiek lengviau atsikvėpti. Recesijos grėsmė, kuri tvyrojo paskutinėmis savaitėmis, akivaizdžiai sumažėjo, o su tuo pagrindiniai akcijų indeksai beveik grįžo į savo aukštumas.

Apsimėtymai triženkliais tarifais ir galimais atsakomaisiais veiksmais ne tik judina finansų rinkas, bet jau pradeda paralyžiuoti ir prekybą tarp šalių, kurios vertė siekia 600 mlrd. JAV dolerių per metus. To pasekmė - jau fiksuojamas mažesnis krovininių laivų kiekis keliaujančių tarp Kinijos ir JAV.

Mažesni tarifai – reikšmingas žingsnis nuo ekonominės krizės

Finansų rinkos kaip visada pirmos teigiamai sureagavo į tai, kad aukščiausi tarifai tarp JAV ir Kinijos – kai kuriems produktams siekę net 145 proc. – buvo sumažinti iki 30 proc. Šis žingsnis, nors ir trumpalaikis, ženkliai švelnina prognozuotas ekonomikos lėtėjimo rizikas. „Tax Foundation“ anksčiau skaičiavo, kad šie tarifai galėjo sumažinti JAV BVP iki 1 proc. Po paskutinio susitarimo šis skaičius susitraukė iki 0,5 proc. – vis dar neigiamas poveikis, bet ko nepadarys D. Trumpas dėl didesnio dėmesio.

Federaliniai rezervų sistemai (FED) ši pauzė taip pat leidžia lengviau atsikvėpti ir susilaikyti nuo skubotų veiksmų bei prezidento spaudimo mažinti bazines palūkanų normas. Tą vertindami finansų rinkų dalyviai prognozuoja mažesnę nei 10 proc. tikimybę, kad birželio mėn. susitikime palūkanų norma bus sumažinta, ir mažiau nei 50 proc. – kad tai įvyks ir liepos mėn.

Tarifų kėlimas - stiprus infliaciją skatinantis veiksny, tad ekonomikos augimo lėtėjimas ilgesnėje perspektyvoje neturėtų būti nuvertinamas, o žinant, kad centrinio banko tikslas – infliacija ir šalies užimtumo lygio palaikymas, galima tikėtis nukelto sprendimo net iki rudens. To pagrindinė priežastis - dramatiški tarifai sukuria efektą, kuriame kylanti infliacija reikalautų didinti palūkanas, o aukštos palūkanos kelia nedarbo lygį. Nusprendus sumažinti palūkanų normą, ko reikalauja prezidentas, sukuriama terpė dar ženklesniam infliacijos augimui. Užburtas ratas iš kurio FED nebus lengva išeiti, jei šalies prezidentas nepakeis savo nuomonės dėl agresyvių tarifų ir grasinimų jais.

Infliacija: kuklūs netikėtumai, bet dar be aliarmo

JAV balandžio mėn. infliacijos duomenys nustebino, nes buvo fiksuoti šiek tiek žemiau lūkesčių. Svarbu pažymėti, kad prekių kainų infliacija – ten, kur tarifai turėtų pasireikšti greičiausiai – pakilo vos aukščiau nulio, o maisto kainos netgi šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad tarifų įtaka gali būti lėtesnė arba mažesnė nei tikėtasi.

Tuo tarpu euro zonoje infliacija išliko aukštesnė nei tikėtasi – 2,2 % metinė infliacija, o bazinė infliacija (neapimanti nepastovių energijos ir maisto kainų) padidėjo nuo 2,4 % iki 2,7 %. Dalis šio augimo buvo susijusi su šventėmis ir išaugusiu vartojimu, tačiau paslaugų kainos augo tvirčiau nei manyta. Visgi, atsižvelgiant į lėtėjantį darbo užmokesčio augimą ir vis dar griežtėjančias bankų skolinimo sąlygas, greičiausiai tai vienkartinis efektas.

Valiutų rinkos: ar dolerio stiprėjimas tvarus?

Reaguodamas į tarifų „atostogas“, JAV doleris patyrė vieną stipriausių dienų per pastarąjį mėnesį. EUR/USD valiutų poros kursas smuko nuo 1,15 aukštumų šiais metais iki 1,11 JAV dolerių už vieną eurą.

Tačiau toks judėjimas atrodo labiau taktinio, o ne struktūrinio pobūdžio. Investuotojai vis dar reikšmingai nusiteikę mažinti savo dolerio pozicijas, ypatingai kai kelių šalių atstovai išreiškė galimybę mažinti savo USD aktyvus kaip atsaką į tarifus. Tad dabartinis ralis greičiausiai yra esamų investuotojų pozicijų uždarymo rezultatas. Be to, EUR/USD kursas vis dar išlieka žemiau vertinamos vertės, rodydamas neigiamą rizikos premiją JAV dolerio atžvilgiu.

Investuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu doleris gali išlikti stiprus, tačiau jei JAV duomenys pablogės, tendencija gali greitai apsiversti. Ilgalaikiai JAV turto srautai išlieka silpni dėl fiskalinės ir politinės neapibrėžties.

ECB ir kredito augimas: ar sustabdys palūkanų mažinimą?

Tarifų eskalacija dažnai sukelia finansų rinkų svyravimus – stiprėja doleris, silpnėja akcijų rinkos, mažėja rizikos apetitas, kas buvo ir fiksuojama paskutiniu metu. Tai gali turėti įtakos ir Lietuvos skolų rinkai (pvz., valstybės ar įmonių obligacijų paklausai), taip pat paskatinti kapitalo nutekėjimą iš besivystančių rinkų, įskaitant Baltijos regioną.

Europos kredito rinka rodo atsigavimo ženklus: kovo mėn. paskolų augimas įmonėms siekė 2,3 %, o namų ūkiams – 1,7 % metinį augimą. Kredito impulsas (kredito augimo pagreitis) pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m.

Tačiau šie skaičiai vis dar kuklūs. Europos centrinis bankas balandžio susitikime nutraukė „monetarinio politikos griežtumo“ vertinimą – Lagarde pavadino tai „beprasmiu“, kai ekonomika patiria šoką. Taigi, nors kredito augimas padeda ekonomikai, jis neturėtų trukdyti tolesniems palūkanų mažinimams.

ECB savo bazinę palūkanų normą nuo 2024 m. birželio mėn. jau sumažino septynis kartus ir nepanašu, kad žada sustoti ir birželio 6 d. susitikime. Tikimasi, kad palūkanos bus pakoreguotos iki 2 proc., o finansų rinkų dalyviai vertina net 84 proc. tikimybę, kad taip ir bus.

Skolos vertybiniai popieriai – kas iš to Lietuvai: audra po ramybės?

Aukšti JAV tarifai sukeltųpoveikį ir obligacijų rinkai: nuo galimo infliacijos šoko ir pasikeitusių palūkanų lūkesčių iki kapitalo srautų judėjimo krypties pasikeitimo. Lietuvos skolos vertybinių popierių rinka yra maža, tačiau ypatingai jautri lūkesčių pasikeitimams – išoriniai šokai greitai atsiliepia per kainodarą, paklausą ir palūkanų premijas. Investuotojams šis metas – tiek iššūkių, tiek galimybių laikas, kai reikalinga aktyvi rizikos valdymo ir diversifikacijos strategija.

Kai pasaulinė rizika išauga, ypatingai jei investuotojai nori išlaukti neapibrėžtumą ir pažiūrėti kas bus ar ko nebus, paklausa kapitalo rinkose sumažėja, ir ne visada tai tik kainos klausimas. Tad svarbu žiūrėti į būsimus vertybinių popierių išpirkimus, nes tikėtina atsiras emitentų, kurie susidurs su sunkumais ir negalės trumpuoju laikotarpiu refinansuoti savo skolos.

Tačiau ECB ir toliau mažinant bazines palūkanų normas, kur kas labiau panašu, kad dauguma emitentų pasibels į investuotojų duris siekdami refinansuoti ir užfiksuoti mažesnes palūkanas už turimas skolas.

Instituciniai investuotojai, tokie kaip fondai, bankai, draudimo įmonės, gali būti atsargesni pirkdami Baltijos šalių obligacijas, ypatingai jei JAV ir Kinijoje ar JAV ir visų kitų šalių (ko D. Trumpo sąraše tik nėra) muitų karų rizika išauga. Jei instituciniai investuotojai galimai atsitrauktų, tai privatūs investuotojai turėtų galimybe pasinaudoti kainos diktavimo nauda ir didinti diversifikaciją portfeliuose – mišrūs portfeliai su trumpesnėmis trukmėmis skolos popieriais ar obligacijų fondais gali būti lankstesni.